Itin sudėtingų statybos darbų organizavimui skirtą programinę įrangą kurianti bendrovė Lietuvoje jau veikia 10 metų. Vilniuje įsikūrusiame jos „Bentley Systems“ biure šiuo metu dirba 160 darbuotojų.
Ką tik atidarytas JAV bendrovės Kauno padalinys gana kuklus, jame vos 10 darbuotojų. Per artimiausius trejus metus jų skaičių ketinama padidinti iki 50.
Kaip pavyks pritraukti aukščiausios kvalifikacijos programuotojus, kai darbo rinkoje jų trūksta? Ne paslaptis, kad itin aukštos kvalifikacijos specialistus bendrovės viliojasi iš kitų, juos gundo ne tik solidžiais atlyginimais, bet ir puikiomis darbo sąlygomis.
Kokios taktikos imsis Kaune startavusi JAV korporacija? Ar pavyks įgyvendinti užsibrėžtus planus suformuoti 50-ies aukščiausios kvalifikacijos programuotojų komandą?
Šiuos klausimas uždavėme „Bentley Systems“ Žmogiškųjų išteklių vadovei Rytų Europai Girėnei Ščiukaitei.
– Ketinate įdarbinti 40 aukščiausios kvalifikacijos programuotojų. Ne paslaptis, kad tokio lygio specialistai turi gerai apmokamus darbus. Kokios strategijos imsitės ieškodami darbuotojų?
– Biuro patalpas Kaune, 50 darbo vietų išsinuomojome trejiems metams. Tikimės, kad po to jas būsime pilnai užpildę ir teks keltis į erdvesnes patalpas.
Šios patalpos neatitiko mūsų poreikių. Labai nemėgstame atvirų erdvių. Mūsų žmonės – kūrybiniai darbuotojai, programuotojai, jiems turi būti suteikiama galimybė susikaupti. Todėl svarstome, kaip geriau išskaidyti erdvę.
Kalbant apie perspektyvinę strategiją, ji keleriopa. Pirmasis mūsų tikslas – išlaikyti esamus žmones. Tai padaryti mums pavyksta, metinė darbuotojų kaita siekia 2,1 proc. Net ir pačiais blogiausiais laikais ji neviršijo 5 procentų.
– Kas lemia tai, kad „Bentley Systems“ dirbantys programuotojai nelinkę ieškoti kitų darbo pasiūlymų?
– Pirmiausia, tai įdomus darbas. Nors visi ieško aukščiausios kvalifikacijos darbuotojų, tačiau jiems būtina pasiūlyti ne tik gerus pinigus, įvairius žaisliukus ar dar kažką. Visų pirma – jiems reikia duoti įdomų darbą, kuris neapsiribotų tinklapių kūrimu ar kitomis, tobulėjimą sustabdančiomis užduotimis.
Pas mus yra žmonių, kurie su „Bentley Systems“ produktais dirba ir 10, ir 20 metų, jie iki šiol turi iššūkių.
Tai sudėtingi, dideli produktai, kuriuos norint parduoti būtina orientuotis į rinkos poreikius. Naujausios technologijos, įdomios kasdienės užduotys, maksimaliai komfortiška atmosfera. Tai padeda išlaikyti mūsų programuotojus.
Bendrovės filosofija labai paprasta. Darbuotojus biure neturi trukdyti kitiems kolegoms. Tai apima ir aprangos kodą, ir visa kita.
– Galima prognozuoti, jog formuodami profesionalų komandą neišvengsite taip vadinamos „galvų medžioklės“, kitose įmonėse dirbančių specialistų perpirkimo. Kokią algą jiems ketinate pasiūlyti?
– Situacija darbo rinkoje keičiasi, kuo toliau, tuo labiau tampame vis labiau žinomesni.
Pas mus ateina patyrę programuotojai, kuriems reikia įdomaus darbo. Buvo atvejis, kai vienas kandidatas pasirinko mus, nors mokėjome šiam žmogui ir mažesnį atlyginimą. Jis čia atėjo dėl įdomaus darbo bei tolimesnio tobulėjimo perspektyvos.
Labai nemėgstu kalbėti apie „galvų medžioklę“, nes mes paprasčiausiai specialistų neperpirkinėjame. Dažniausiai tai daroma žmogui pasiūlius didesnį atlyginimą. O mes siūlome įdomesnį darbą.
Pinigais programuotojų neviliojame ir dėl vidinės kompanijos politikos. Tą patį ar panašų darbą taip pat gerai atliekantys specialistai turi gauti panašų atlygį.
Jeigu mes suviliosime programuotoją, įkalbėsime jį ateiti pas mus siūlydami didesnį atlyginimą, dings lygumo principas. Jis gaus didesnę algą nei ilgiau kompanijoje dirbantis ir tą patį profesionalumo lygį pasiekęs jo kolega.
Labai džiaugiuosi, kad kompanijos vadovai mums nekelia užduočių, susijusių su augimu. Vie nas pagrindinių keliamų reikalavimų – išlaikyti darbo kokybę.
– Kokius atlyginimus mokate savo darbuotojams? Kiek pas jus uždirba komandos vadovas?
– Mūsų mokami atlyginimai siekia rinkos vidurkį, čia nėra nieko stebuklingo. Konkrečiais skaičiais įvardinti komandos vadovų atlyginimų tiesiog nenorėčiau.
Kuruoju ir kitas Rytų Europos šalis, kuriose veikia kompanijos biurai. Neretai tenka susidurti su keistu žmonių požiūriu. Jie klausia, – kodėl dirbdamas JAV kompanijoje negaunu amerikietiško atlyginimo?
Jiems atsakau, jog amerikietišką atlyginimą galima gauti tik dirbant pačioje Amerikoje. Jeigu čia, Lietuvoje, ar kitose Rytų Europos šalyse tektų mokėti amerikietišką atlyginimą, kompanijoms tiesiog neapsimokėtų laikyti savo biurų.
– Garsėjate kaip itin išranki bendrovė, kurioje įsidarbinti kartais nepavyksta net programuotojams atėjusiems iš aukštais kvalifikaciniais reikalavimais garsėjančių užsienio kapitalo įmonių. Ar ieškote pačių geriausių iš geriausių?
– Turime labai rimtą techninio interviu metodiką, kuri padeda atrinkti geriausius kandidatus. Žmogus stovi ir dvi valandas rašo programinį kodą. Tai padeda „atsijoti“ nekompetentingus specialistus.
Esame labai išrankūs, ieškome žmoguje slypinčio potencialo, kad jis iš prigimties būtų programuotojas.
Kartais pas mus žmonės ateina iš pačių keisčiausių vietų – valstybinių įstaigų, arba su programavimu nesusijusių įmonių, kurioms jis yra kažką kūręs.
Jei pamatome, kad žmogų programavimas „veža“, jo mąstymas šiam darbui tinkamas – tai yra idealu. Net ir tai, kad žmogus nemoka kokios nors programavimo kalbos ar bibliotekos, tai nėra pagrindinė problema.
Visko išmokstama, svarbu ar žmogus turi programavimo geną, ar jo neturi. Mes ieškome ir įdarbiname šį geną turinčius žmones.
– Dauguma didžiųjų Lietuvoje veikiančių IT bendrovių sau darbuotojų ieško ne tik universitetuose, bet ir gimnazijose, steigia programavimo akademijas. Kokia „Bentley Systems“ politika?
– Jauniems žmonėms suteikiame galimybę vasaromis pas mus atlikti praktiką. Aišku, norint čia patekti, reikia praeiti griežtą atranką. Į praktikantus investuojame labai daug laiko, todėl juos itin atidžiai renkamės. Pirmasis etapas – interviu telefonu, jeigu šis testas išlaikomas, toliau seka susitikimas su darbuotojais.
Techninis interviu yra tiek tiek lengvesnis, nei į darbą priimamiems programuotojams. Jis trunka ne 2 valandas, o pusantros.
Kiekvienas atranką praėjęs žmogus gauna mentorių, patenką į komandą, dirbančią su konkrečiu projektu. Mentorius mažiausiai valandą laiko skiria praktikantui, atsako į visus, net ir pačius kvailiausius klausimus, peržiūri jo parašytą programinį kodą.
Tai sprendimas, kuris mūsų įmonėje veikia. Nemaža dalis praktikantų lieka dirbti įmonėje, atsisakome apie 10 procentų žmonių, su kuriais nenorime dirbti.
Praktikantas gauna atlyginimą. Jis siekia šiek tiek daugiau nei minimali alga.
– Renkatės geriausius iš geriausių. Kokius kvalifikacinius reikalavimus atitinkančių IT specialistų labiausiai trūksta?
– Mums reikia gerų programuotojų. Tų, kurie gali perprasti sudėtingą programos logiką. Gebančių parašyti algoritmus labai rimtų problemų sprendimui.
Dirbame su korporacijos „Microsoft" technologijomis, todėl pageidautinos C++ bei .NET žinios.
Tačiau svarbiausia – išskirtinis analitinis mąstymas ir gebėjimas išspręsti net pačias sudėtingiausias užduotis.
Kaip jau minėjau anksčiau, jeigu žmogus nemoka kokios nors programavimo kalbos ar bibliotekos, tai nėra esminė problema.,
– Gal renkantis programuotojus nutinka kuriozinių atveju? Ar visi čia ateinantys atitinka aukščiausius reikalavimus?
– Praėjusią vasarą teko susidurti su sveiku protu nesuvokiamu atveju. Iki šiol negalima suvokti, kaip tai galėjo nutikti.
Į mus kreipėsi mergina, kuri norėjo atlikti praktiką automatizuoto testavimo padalinyje. Ji pusantros valandos stovėjo prie lentos, sprendė uždavinius, rašė programinį kodą. Pastebėjome, kad algoritminis mąstymas yra, su programavimo sintakse – šiek tiek kebliau, bet viskas išmokstama.
Pirmąją darbo dieną paaiškėjo, kad ji nemoka dirbti su kompiuteriu. Ji išmoko universitete programuoti, tačiau kompiuterio namuose neturi. Elementari užduotis – naršyklėje tinklapį įtraukti į dažniausiai naudojamų sąrašą – jai neįveikiama.
Netikėjome, kad šiais laikais gali taip būti. Visiems buvo šokas.
