Prievaizdai mano, kad įmones, kurios moka mažiau nei minimumą, reikėtų akyliau stebėti. Todėl mažinant šešėlinės ekonomikos mastą, „Sodra“, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir Valstybinė darbo inspekcija (VDI) paskelbė, kad žada skirti ypatingą dėmesį tokioms įmonėms.
Lietuvoje šiuo metu yra apie 39 tūkst. įmonių, kuriose bent
dešimtadaliui darbuotojų mokama mažesnė nei 300 eurų suma (MMA).
Kiekviena jų gaus priminimą apie mokamus mažus atlyginimus ir
galimus institucijų veiksmus, siekiant nustatyti, ar tai daroma
pagrįstai.
Įvertinus rizikos veiksnius, vėliau tokiose įmonėse gali
būti atliekami papildomi patikrinimai.
Vyriausiojo valstybinio
darbo inspektoriaus Gintaro Čepo teigimu, VDI šiemet planuoja
patikrinti daugiau kaip tūkstantį įmonių, kurias visos trys
institucijos įvertino kaip rizikingiausias.
„Skaidriai dirbančių įmonių visos šitos procedūros nepalies ir
netrikdys skaidraus verslo“, – tikino G. Čepas.
„Sodros“ valdybos direktoriaus Mindaugo Sinkevičiaus teigimu,
nedeklaruojant viso darbo užmokesčio, nukenčia ne tik darbuotojai,
bet ir trukdoma sąžiningai verslo konkurencijai, nes, pavyzdžiui,
pagal darbo sutartį dirbantis asmuo, mokantis įmokas nuo 10 eurų,
gauna tokias pačias sveikatos paslaugas iš sveikatos draudimo lėšų
kaip ir darbuotojas, vykdantis individualią veiklą ir įmokas
mokantis nuo MMA.
Iki 30 eurų atlyginimą šiuo metu gauna 6,7 tūkst. dirbančiųjų,
nuo 30 iki 75 eurų – 17,3 tūkst. nuo 75 iki 150 eurų – 51,7 tūkst.
Daugiausiai už mažesnę nei MMA sumą dirba aptarnavimo sferos
darbuotojai, taip pat buhalteriai, įmonių vadovai.
„Mes iš šių įmonių prašysime duomenų, sieksime kontroliuoti ir
skatinti, kad įmonės savo darbuotojams mokėtų bent jau minimalų
atlyginimą“, – teigia M. Sinkevičius, pridurdamas, kad suvienijus
trijų institucijų pastangas, vien „Sodros“ biudžetas iš anksčiau
neapskaitytų pajamų galėtų pasipildyti apie 100 mln. eurų
VMI vadovo pavaduotojo Artūro Klerausko teigimu, institucijos
taikomas modelis „Įspėjau-pasirink“, jau davė rezultatų – 4,5
tūkst. patikrintose įmonėse MMA ir mažesnį atlygį gaunančių
darbuotojų dalis susitraukė 15 proc., į šalies biudžetą pavyko
surinkti papildomų 50 mln. litų.