Šiuo metu perkantiems vandenį, limonadą ar alų plastiko arba skardinėje taroje tenka rūpintis, kur ją dėti. Jei šalia nepasitaiko varpeliais vadinamų rūšiavimo konteinerių, tokia pakuotė keliauja į bendrą atliekų srautą, o paskui – į sąvartyną.
Aplinka besirūpinantys taupūs žmonės tokias pakuotes renka, o paskui pristato į specialius supirkimo taškus, tačiau už jas gauna grašius.
Nuo kitų metų vasario viskas turėtų pasikeisti: bus įvestas 10 centų užstatas už kiekvieną pakuotę, o jį bus galima atgauti ją sugrąžinus į visose didesnėse parduotuvėse stovėsiančius taromatus.
Laiko bus pakankamai
Lietuvos aludarių gildijos, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos ir Lietuvos natūralaus mineralinio vandens gamintojų asociacijos įsteigta viešoji įstaiga „Užstato sistemos administratorius“ (USA) pastarosiomis savaitėmis aktyviai ragina prekybininkus pasirašinėti su ja sutartis.
Tikinama, kad dabar to nepadarius USA nespės iki kitų metų vasario, kai pradės veikti užstato sistema, pristatyti taromatų, įsigytų iš Norvegijos įmonės „Tomra“.
Tačiau pernelyg verstis per galvą kol kas neverta. Bent jau taip sakė viešosios įstaigos „Užstatas“ direktorius Česlovas Kovėra.
Ši įstaiga, kurios steigėja yra asociacija „Švari gamta“, taip pat pateikė Aplinkos ministerijai visus reikalingus dokumentus, vėliau patikslino savo planus ir jau artimiausiomis dienomis laukia leidimo pradėti užstato sistemos administratoriaus veiklą.
„Iš tiesų prekybos įmonės turės pakankamai laiko apsispręsti – net iki lapkričio ar gruodžio mėnesio“, – tikino Č.Kovėra.
Jungia lietuviškas įmones
Anksčiau darbavęsis Lietuvos verslo darbdavių konfederacijoje, vėliau statybos medžiagų prekybos įmonėms Jungtinį prekybos centrą sukurti padėjęs Č.Kovėra tikino, kad bendradarbiauti su viešąja įstaiga „Užstatas“ jau pasirengę daugelis rinkos dalyvių.
Tai prekybos tinklas „Norfa“, Lietuvos kooperatyvų sąjunga bei kiti, taip pat kone visi smulkieji aludariai. Su daugeliu įmonių toliau vyksta derybos.
„Jau turime apie 1300 prekybos taškų, kurie nori jungtis prie mūsų. Gamintojų ir importuotojų taip pat labai daug. Itin svarbu, kad apie 90 procentų šių įmonių yra lietuviško kapitalo“, – pabrėžė Č.Kovėra.
Pasak jo, rinkoje tikrai turėtų pakakti vietos dviem sistemos administratoriams.
„Parduotuvės gali dirbti arba su vienu, arba su abiem. Savo ruožtu, kai tik gausime leidimą, būsime pasirengę tartis su USA dėl pakuočių priėmimo ir įskaitymo taromatuose, dėl tarpusavio atsiskaitymų ir panašiai“, – tvirtino „Užstato“ vadovas.
Priežasčių – ne viena
Kodėl prireikė dviejų užstato sistemos prižiūrėtojų? Galbūt palyginti nedidelei Lietuvai užtektų ir vieno, jei kokius 27 kartus daugiau gyventojų turinčioje Vokietijoje veikia tik aštuoni?
„Sukurti viešąją įstaigą ir imtis tvarkyti pakuotes mus paskatino ne viena priežastis.
Pirmiausia, USA vienija stambiuosius aludarius.
Tuo metu smulkieji baiminasi, kad toks administratorius, turėdamas jų pakuočių apskaitos duomenis, galės sužinoti nemažai apie šių įmonių gamybos ar prekybos apimtį, kitokią veiklą. Tuo galima pasinaudoti net ir siekiant sužlugdyti konkurentus“, – aiškino Č.Kovėra.
Kita vertus, su viešąja įstaiga „Užstatas“ linkę bendradarbiauti prekybos tinklai, kurių parduotuvių yra mažesniuose provincijos miesteliuose.
„Labai svarbus ir aplinkosaugos aspektas. Didmiesčiuose varpeliais vadinamų konteinerių apstu, užtat miesteliuose ar kaimuose jų beveik nėra.
Todėl tokios parduotuvės ne tik padės klientams atsiimti užstatą už pristatytas pakuotes, bet ir pagelbės švarinant Lietuvą“, – tvirtino Č.Kovėra.
Skaičiavimo centrą, į kurį turėtų suplaukti iš prekybininkų surinktos panaudotos pakuotės, „Užstatas“, skirtingai nei USA, ketina įkurti ne sostinėje, o Kėdainiuose.
Logistikos atžvilgiu šis miestas tam yra labai tinkamas.
Konkurencija dar niekam nepakenkė
Kęstutis Trečiokas
Aplinkos ministras
„Kad užstato sistemą ketina prižiūrėti du administratoriai, reikėtų vertinti tik teigiamai, nes konkurencija dar niekam nepakenkė. Rinkoje jie turės išsitekti, daug kur jų veikia ne po vieną.
Stebėsime, kaip jiems seksis. Administratoriai privalės laikytis nustatytų taisyklių, turės investuoti tiek, kiek numatyta jų planuose. Savo ruožtu jei matysime, kad kas nors daroma ne taip, kad sistema neveikia, kaip turėtų, tikrai įsikišime, net jei tektų keisti ir teisės aktus.
Aplinkos ministerija nuolat reguliuos šią sritį. Ant pakuočių nuo kitų metų vasario bus specialūs ženklai – už kokią žmogus sumokės užstatą, už tokią ir atsiims. Tai daroma tam, kad niekas jų nepradėtų kaupti iš anksto ir nemėgintų pasipelnyti.“
