Ketvirtadienį Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI)surengtoje konferencijoje „Taupymas be reformos – ekonomikos be augimo“ Estijos taikomųjų tyrimų centro vyresnysis ekspertas, buvęs socialinių reikalų ministerijos generalinio sekretoriaus pavaduotojas darbo santykių klausimais Janno Järve pasakojo apie Estijos pasirinktą, lankstumu ir saugumu paremtą darbo santykių kelią.
„Estijos reformos buvo įgyvendintos 2009 m. Reformos tikslas buvo liberalizuoti visus su darbo santykiais susijusius santykius. Mūsų nuomone, lankstumas ir saugumas – svarbiausi darbo santykių ramsčiai. Žmogui reikia suteikti saugumą ir galimybę uždirbti duonos“, – Estijos patirtimi dalijosi svečias.
Kaip vyko Estijos reformų procesas?
„Ilgą laiką veikė senas įstatymas ir buvo keletas pastangų įvykdyti reformą, bet to padaryti nepavyko. Buvo nesutarimai tarp socialinių partnerių, kai kurių vyriausybės narių. Reforma į lentyną gulė gal keturis kartus“,- kalbėjo J. Järve.
Jo teigimu, šiame procese svarbiausia yra laikas, nes jei reforma nebus laiku įgyvendinta, ji niekada nebus įgyvendinta.
„Mūsų projekto ruošimas truko iki pusantrų metų, turėta laiko apgalvoti, paruošti įstatymo projektą. Taip išryškėjo naujas įstatymas. Svarbiausias šio projekto aspektas – neruošti jo su socialiniais partneriais.
Mes sutikome palikti išeitines išmokas, tačiau jos buvo apkarpytos nepriklausomai nuo to, kokio amžiaus ir kiek įmonėje dirbęs žmogus yra atleidžiamas. Jos apėmė tik vieną mėnesį“, – Estijos patirtimi dalijosi J. Järve.
Reformos laikotarpiu Estijoje iki dviejų savaičių buvo sutrumpintas įspėjimo dėl atleidimo iš darbo laikotarpis.
„Tačiau nieko negauni nemokamai. Buvo įvesta privalomoji draudimo sistema, kuri turėjo kompensuoti darbuotojo praradimus, kitos darbo rinkos priemonės“, – sakė svečias iš Estijos.
„Jei darbuotojas atėjo į darbą girtas, anksčiau jo negalėjai taip paprastai atleisti, reikėjo įspėti, jis galėjo reikalauti didelės išmokos.
Reformos metu buvo panaikintos kompensacijos už neteisėtą atleidimą“, – pasakojo svečias.
Pasak jo, buvo įteisinti trumpalaikiai kontraktai, todėl po reformos įgyvendinimo darbdaviams nebereikėjo mokėti didelių išmokų.
Kiek Estijai kainavo darbo santykių liberalizavimo procesas?
„Sunku kalbėti apie rezultatus – kiek procentinių punktų dėl reformos išaugo BVP. Nemanau, kad Estijoje kas nors žino tokius skaičius, – sakė J. Järve. – tačiau reformų laikotarpiu darbdaviai išties patyrė nemažai išlaidų“.
Pasak jo, nors Darbo įstatymas šiuo metu yra daug liberalesnis, darbdaviams tenkanti našta yra mažesnė, tačiau jie vis tiek patiria nemažai su privalomuoju draudimu susijusių išlaidų.
J. Järve teigimu, Estijoje akivaizdžiai mažėjo emigracijos srautai. Tačiau sieti tai su darbo santykių liberalizavimu, darbo santykių reforma jis nesiryžo.
Reforma gera, tik pavėluota
Advokatas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto privatinės teisės katedros docentas Justinas Usonis teigia, kad Lietuva daro teisingą reformą, tik per vėlai.
„Apie tai, ką padarė estai, kalbėjome nuo 2007 metų, tačiau darbo santykių reforma taip ir liko popieriuose“, – teigė J.Usonis.
Kalbėdamas apie lietuviškąjį Darbo kodeksą LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas pripažino, kad jis daug modernesnis, bet daug kas perimta iš sovietinio.
„Didžiulio liberalizmo naujame Darbo kodekse neįžvelgiu, tačiau mes jį palaikome, nes Lietuvai jis reikalingas. Jame yra daug „razinų“, kurios turėtų patikti profsąjungoms, tačiau jos to neįvertina“, – komentavo Ž.Šilėnas.
Pasak jo, kodekse yra nemažai kritikuotinų „Trojos arklių“, kurie radikalų neįtikins, o ateityje sukels daug problemų.
Užimtumas – ir darbdavio, ir darbuotojo reikalas
Pasak Teksaso technologijų universiteto docento, Laisvosios rinkos mokslinis bendradarbio Adamo Martino, negalima diskutuoti apie šiuos dalykus, neįvertinant , kad dabar vyksta atsigavimo nuo krizės procesas, klesti didelis nedarbas.
„Ši recesija tęsiasi jau septynis mėnesius – tai labai ilgas laikotarpis. Kažkodėl krizės akivaizdoje vyriausybės priima kvailus sprendimus, sukuria daug reglamentų. Reikia suvokti, kad užimtumas – ir darbdavio, ir darbuotojo reikalas. Dėl darbo kodekso turi būti suinteresuotos abi pusės, tik tokiu atveju bus priimtas teisingiausias sprendimas“, – sakė A.Martinas.
Nusikalstamas delsimas
Vyriausybės pernai nuveiktus darbus ketvirtadienį Seime pristatęs Premjeras Algirdas Butkevičius pabrėžė būtinybę liberalizuoti darbo santykius šalyje, o delsimą tai daryti lygina su nusikaltimu Lietuvos žmonėms.
„Lietuva pagal darbo santykių lankstumą yra antrame pasaulio šalių šimtuke – mus lenkia besivystančios Azijos ir Afrikos šalys“, – sakė A. Butkevičius.
Pasak premjero, pernai parengtas socialinis modelis sukuria prielaidas stiprinti šalies konkurencingumą varžantis dėl investicijų, atsparumą galimiems ekonominiams sukrėtimams.
„Darbo santykių reforma yra mūsų visų investicija į našesnį ir geriau atlyginamą darbą, į naujas darbo vietas. Dar laukia didelis darbas, ieškant kompromisų ir su profsąjungomis, ir su darbdaviais, ir čia, Seime“, – kalbėjo A. Butkevičius.
Ketvirtadienį su Prezidente Dalia Grybauskaite susitikęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis žiniasklaidai vėliau pranešė, kad verslininkai dėl mokslininkų parengto socialinio modelio ir Darbo kodekso pataisų diskutuos Vyriausybėje, o pataisos Seimui gali būti pateiktos dalimis.
