Rusijos verslo leidinys „Vedomosti“ rizikuoja užsitraukti Kremliaus nemalonę paskelbęs baisią valstybės paslaptį: vienas artimiausių prezidento Vladimiro Putino bendražygių – kompanijos „Rosneft“ vadovas Igoris Sečinas per metus uždirba 600 mln. rublių (10,5 mln. eurų).
Tik anokia čia paslaptis? Juk tos pačios „Rosneft“ interneto svetainėje pagaliau paskelbta, kaip apskaičiuojamos išmokos aukščiausio lygio vadovams.
Prisiduria iš daug kur
Mėnesio atlyginimas – nuo 15 iki 20 mln. rublių (260–350 tūkst. eurų). Už gerus rezultatus gali būti paskirta 150 proc. algos dydžio premija. Taip ir susidaro tie 600 mln. rublių.
Vis dėlto kur kas nemalonesnė I.Sečinui yra viešai paskelbta žinia, kad jis gauna labai nemažai pajamų iš kitų įmonių, kuriose yra direktorių valdybos narys.
Tai ir Italijos „Saras“, ir Sankt Peterburgo tarptautinė prekių ir žaliavų birža, ir Tolimųjų Rytų laivų statybos ir remonto centras, ir dar aibė kitų pavadinimų.
Antai už darbą kompanijos „Rosneft“ direktorių taryboje I.Sečinas pernai susišlavė 3 mln. rublių (52,5 tūkst. eurų).
Kai tai išlindo į viešumą, kompanija pranešė, kad prezidento bendražygis šią sumą nusprendė skirti labdarai.
Viešumas nepageidautinas
Anksčiau žurnalas „Forbes“ apskaičiavo, kad bendros I.Sečino 2014 metų pajamos galėjo siekti 45 mln. eurų. „Rosneft“ vadovas išsyk kreipėsi į teismą.
Neva įtraukus jį į daugiausia uždirbančių Rusijos kompanijų vadovų sąrašą nukentėjo jo dalykinė reputacija.
Nenuostabu, kad tokiu sąrašu labai nepatenkinti ir kitų valstybės valdomų įmonių direktoriai.
Antai Rusijos geležinkelių bendrovės prezidentas Vladimiras Jakuninas, kurio metų pajamas žurnalas „Forbes“ įvertino 13,5 mln. eurų, net pagrasino pasitrauksiantis iš posto.
„Reikalavimai paskelbti pajamas yra kišimasis į mano asmeninį gyvenimą. Juk tai – mano asmeninė informacija.
Jei valstybė nuspręstų, kad jas reikia skelbti, aš turiu dvi išeitis – arba paklusti ir toliau dirbti, arba pasitraukti“, – guodėsi vyriausiasis Rusijos geležinkelininkas.
Galiausiai Dmitrijaus Medvedevo vadovaujama vyriausybė priėmė „protingą“ sprendimą – jei valstybė kurioje nors įmonėje turi ne 100 proc., o bent viena akcija mažiau, jos vadovų pajamos nebus viešinamos.
Iš esmės V.Jakunino, I.Sečino ar „Gazprom“ valdybos pirmininko Aleksejaus Milerio algos ir premijos tapo kone valstybės paslaptimi.
Rodikliai tik prastėja
Vis dėlto nė vienas iš šių veikėjų nesiryžo bylinėtis dėl teiginių, kad jų pajamos per pastaruosius metus nesumažėjo. Greičiausiai taip ir buvo.
Ekonominiu požiūriu tai atrodo keistokai, nes pačių įmonių rezultatai nuolat prastėja. Antai „Rosneft“ pelnas pernai, palyginti su 2013-aisiais, nukrito kone 10 proc. – iki 6,12 mlrd. eurų.
Pasak analitikų, jei kompanija nebūtų pakeitusi valiutų rizikos skaičiavimo metodikos, būtų tekę pripažinti, kad ji išvis dirbo nuostolingai.
„Gazprom“ grynasis pelnas 2014-aisiais sumenko net 3,3 karto – iki 3,31 mlrd. eurų, o dujų eksportas sumažėjo 9,8 proc.
Valstybės valdomas bankas VTB pernai pelno gavo net 125 kartus mažiau nei 2013-aisiais (14 mln. eurų). „Rusijos geležinkeliai“ išvis turėjo tenkintis 0,77 mln. eurų nuostoliu.
„Kaip esant tokiems rezultatams vadovai ne tik liko postuose, bet ir jų pajamos nesumažėjo?“ – tokį klausimą pateikė „Vedomosti“.
Ir tuoj pat į jį atsakė: „Trumpa valstybės valdomų įmonių istorija rodo, kad joms politinės užduotys kur kas svarbesnės nei ekonomikos dėsniai.
Jų vadovai – tikri patriotai, jie gulasi po sankcijų kirviu dėl meilės tėvynei ir ištikimybės nacionaliniams interesams. Už tai jie iš naujo skiriami į postus ir deramai atlyginami.“
