Viskas prasidėjo dar 1998 m.
Pirmasis šių metų ketvirtis, parodęs, jog Klaipėda – viena iš lyderių pagal modernizacijos tempus, tikrai nebuvo staigmena Eugenijui Šimoniui. Jis atsimena, jog susidomėjimas atnaujinimu Klaipėdoje kilo dar 1998 m. – pačioje daugiabučių modernizacijos aušroje. Vien nuo 2013 m. Klaipėdoje atnaujinti 23 namai, o šiuo metu iš viso suderinta virš 180 investicijų planų.
„Išties, galima kalbėti apie tam tikrą modernizacijos tradiciją Klaipėdoje. Būtent čia buvo atliktas vienas iš pirmųjų pilotinių daugiabučių modernizacijos projektų. Tad atnaujinti daugiabučiai pradėjo „dygti“ dar iki 2000 m. Vėliau šis procesas kaip reikiant įsibėgėjo ir šiandien turime rezultatus – kai kuriose gatvėse galima pamatyti ne vieną ar du, bet keturis – penkis atnaujintus namus.
Be abejo, tam reikėjo laiko. Modernizacija užkrečiama, todėl gera pradžia – labai svarbi. Gerieji pavyzdžiai tuoj pat sulaukia dėmesio iš kaimynų, ir taip – namas po namo – atnaujinimas tampa populiarus. Žmonės, prieš akis matydami sėkmingus pavyzdžius, pradėjo galvoti: „aha, galėčiau ir aš ne tik tvarkingame name gyventi, bet ir už šilumą mokėti daug mažiau“, – įžvalgomis pasidalija E. Šimonis. Jis atskleidžia, jog šiuo metu jau yra namų kvartalų, kuriuose artimiausiu metu bus modernizuota maždaug 80 proc. daugiabučių.
Klaipėdiečių norą atnaujinti savo būstą pašnekovas pirmiausia sieja su iniciatyviomis bendrijomis, kurios pačios pirmosios ėmėsi daugiabučių modernizacijos: „Ne paslaptis, jog daugiabučiuose, kuriuos administruoja namų bendrijos, ir kur yra pripratimas kaupti lėšas ir tvarkyti namą savarankiškai, sprendimas dėl atnaujinimo priimamas greičiau, nei tuose, kuriuos prižiūri administratoriai.“ Šiuo metu į modernizavimo procesą aktyviai įsijungė ir miesto namus administruojančios įmonės.
Atnaujintas ir 1932 m. statybos daugiabutis
„Mieste – daug senos statybos namų. Daugiausiai, aišku, tai vadinamos „chruščiovkės“. Bet ne tik. Modernizavome ir 1932 m. statybos daugiabutį, atnaujinamas ir 1936 m. statytas namas. Atnaujinimo darbai taip pat prasidės dar 1850 m. statytame name. Dažniausiai gyventojai rimtai susigriebia, kai pradeda spausti įvairios problemos. Bandoma tas problemas spręsti savo jėgomis, bet kai pamatoma, kiek kainuotų stogo lopymas ar šildymo sistemos remontas, atsiranda kitoks požiūris į atnaujinimą. Suprantama, kokia vertinga valstybės parama. Tai reali galimybė sumažinti darbų kainą 35 proc.“, – pasakoja pašnekovas.
Jis pastebi, kad aktyvesnis modernizacijos procesas pastaraisiais metais susijęs ir su bendresniais mąstymo pokyčiais: „Kai kurie žmonės tikėjosi, kad kažkas ateis ir už juos daugiabučius sutvarkys. Praėjo daugiau nei dvidešimt metų, niekas neatėjo. Suvokta, jog iniciatyva turi kilti iš pačių gyventojų.“
Pokalbio pabaigoje, kalbėdamas apie modernizacijos perspektyvas pasikeitus valstybės paramos teikimo tvarkai, BETA specialistas pastebi, jog šie pokyčiai modernizacijos idėja degančių gyventojų neišgąsdino: „Tikrai nepastebėjome, kad susidomėjimas būtų sumažėjęs. Besidominčių daug ir jie nuolat teiraujasi, kada galės modernizuoti savo būstą.“
