Juk jeigu prieš kelis dešimtmečius pajamas garantuodavo viena specialybė ir vienas diplomas, dabar – to nebepakanka. Ekonomistai skaičiuoja, kad bet kuriame amžiuje besitobulinantys ir besimokantys žmonės suteikia sau didesnių galimybių gauti didesnes pajamas ir susirasti darbą. Taip pat įrodyta, kad besimokančių visą gyvenimą piliečių pasitikėjimas savo jėgomis yra didesnis nei nesimokančių bendraamžių, jie pasižymi geresne psichine ir fizine sveikata.
Tuo tarpu versluose, kuriuose dirba nuolat besitobulinantys žmonės, gerėja pelningumas ir produktyvumas, o darbuotojai pasižymi geresne motyvacija.
Mokytis verčia nuolatinės permainos versle
„Mokymasis visą gyvenimą sudaro galimybes žmonėms kelti profesinę kvalifikaciją, tobulinti kompetencijas, taip pat – įgyvendinti asmenines ambicijas. Šiuo metu įvairiose srityse dirbantys specialistai susiduria su nuolatos kintančiais profesiniais reikalavimais ir iššūkiais, kuriuos sukuria globali, permaininga verslo aplinka, technologijų plėtra ir inovacijos, visuomenės poreikių kaita. Tokia situacija verčia žmones santykinai dažnai keisti darbo profilį – žmonės retai dirba vienoje darbovietėje ar vienose pareigose visą aktyvios darbinės veiklos laikotarpį“ – teigia Kazimiero Simonavičiaus universiteto prorektorė Austė Kiškienė.
Įdomu ir tai, kad šiuo metu Lietuvos žmonės dar tik pratinasi prie minties mokytis bet kuriame amžiuje. Juos dažniausiai stabdo finansinis skaičiavimas, kad, kuriam laikui atsitraukus nuo darbo į mokslus, gali nukentėti šeimos biudžetas. Visgi, specialistai sako, kad mokslo atnešta nauda vėliau dažniausiai viršija laikinus praradimus.
Pasak A.Kiškienės, tam, kad žmonės būtų paskatinti mokytis visą gyvenimą, būtina siūlyti aukštos kokybės mokymo programas ir inovatyvias, šiuolaikines, individualizuotas mokymosi formas, tiesiogiai susietas su karjeros planavimu. Siekiant didesnės naudos iš mokymosi visą gyvenimą, būtina pritaikyti mokymo programas įvairių visuomenės grupių konkretiems poreikiams, atsižvelgiant į naujausius konkrečios veiklos bei mokslo pasiekimus, reikalavimus ir problemas.
Skatins tęsti mokslus
2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programa numato, kad šiuo laikotarpiu nekvalifikuotiems ir žemesnės kvalifikacijos asmenims bus sudarytos sąlygos įsivertinti turimas kompetencijas ir baigti bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo programą, įgyti trūkstamą kvalifikaciją ar kompetencijų. Skaičiuojama, kad per ateinantį dešimtmetį baigusiųjų naujas arba atnaujintas modulines profesinio mokymo programas skaičius padidės 40 proc. Tuo tarpu vyresnio amžiaus žmonėms bus atvertos galimybės įgyti pirmą aukštąjį išsilavinimą. Bus plėtojamos ir senjorų mokymosi galimybės.
Be to, siekiant didinti Lietuvos konkurencingumą, ketinama užtikrinti ir nuolatinį darbuotojų kvalifikacijos lygio palaikymą, jų profesinį mobilumą ir gebėjimą sparčiai persiorientuoti į kito ūkio sektoriaus veiklas. Skaičiuojama, kad iki 2023 m. sėkmingai mokymus baigusių asmenų, kurie taiko įgytas žinias darbe, dalis praėjus ne mažiau kaip 6 mėn., bet ne daugiau kaip 24 mėn. po dalyvavimo Europos socialinio fondo veiklose padidės nuo 59 iki 85 proc.
Kurs kompetencijų ir kvalifikacijų pripažinimo sistemą
Tam, kad Lietuvos gyventojai formaliai, neformaliai ir savarankiškai mokytųsi visą gyvenimą ir visose amžiaus grupėse, kad darbuotojai įgytų įgūdžių ir kompetencijų, taip pat, kad padidėtų profesinio ir suaugusiųjų mokymosi atitiktis darbo rinkos poreikiams, yra numatyta įvairių priemonių, į kurias bus investuojamos ES skiriamos lėšos. „Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir šiuolaikiško švietimo turinio formavimas“ : numatoma iki 2020 metų profesinio mokymo sistemą pertvarkyti į lanksčią modulinę. Tam visoje 17 ūkio šakų bus parengti standartai, pagal juos – modulinės programos, mokymo priemonės, jos bus išbandomos.
„Asmens įgytų kompetencijų vertinimo sistemos plėtra“: pakeitus kompetencijų vertinimo tvarką, planuojama pereiti prie lanksčios, aiškios kompetencijų vertinimo sistemos. Taip pat numatoma įdiegti, išbandyti ir palaikyti asmens įgytų kompetencijų formalizavimo procedūras, kurių pasekoje būtų išduotas valstybės pripažįstamas kvalifikacijos dokumentas, liudijantis kvalifikaciją pagal Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangą.
Plės formaliojo ir neformaliojo mokymosi galimybes
Šios galimybės bus plečiamos tokių ES priemonių pagalba: „Profesinio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą informacinių sistemų ir registrų plėtra, švietimo valdymo procesų tobulinimas ir tyrimai“, „Suaugusiųjų, nebaigusių bendrojo ugdymo programos ir norinčių ją baigti (atskirai arba kartu su profesine kvalifikacija), įtraukimas į mokymo programas“, „Asmenų, siekiančių įgyti aukštojo mokslo kvalifikaciją arba jos dalį, įtraukimas į mokymo programas“, „Senjorų mokymosi galimybių plėtra“, „Profesijos mokytojų technologinių kompetencijų tobulinimas“, Profesinio mokymo ir saugusių mokymo įstaigų mokytojų tarptautinės patirties įgijimo rėmimas“, „Profesinio mokymo įstaigų ir suaugusiųjų mokymo įstaigų mokytojų bendrųjų, kūrybinių, verslumo, pedagoginių ir dalykinių kompetencijų tobulinimas“, „Bendrojo ugdymo mokytojų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų tobulinimas. „Švietimo vadovų ir švietimo bendruomenės lyderių gebėjimų didinimas“, Suaugusiųjų bendrųjų kompetencijų plėtra (neformaliojo suaugusiųjų švietimo programų vykdymas regionuose, neformalaus suaugusiųjų švietimo kokybės gerinimas), „Viešųjų paslaugų darbuotojų kompetencijos ir kvalifikacijos tobulinimas“.
