Sostinėje – daugiabučių modernizacijos kontrastai

Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) statistika rodo, jog pirmąjį metų ketvirtį šalies sostinė išliko daugiabučių atnaujinimo lydere. Gegužės mėnesį Vilniuje jau buvo užbaigta 4 daugiabučių modernizacija, suderinti 384 investicijų planai, 128 namuose pradėti rangos darbai. Valstybės parama modernizacijai, nuo balandžio mėnesio sumažėjusi iki 35 proc., aiškiai negąsdina sostinės gyventojų. Tačiau įspūdingi modernizacijos tempai Vilniuje atskleidžia ir keletą netikėtumų.

Tarp mažiausiai modernizuotų daugiabučių turinčių rajonų – Šeškinė ir Justiniškės.<br>D.Umbraso nuotr.
Tarp mažiausiai modernizuotų daugiabučių turinčių rajonų – Šeškinė ir Justiniškės.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

May 13, 2015, 5:22 PM, atnaujinta Jan 3, 2018, 10:58 PM

Kodėl nesirenovuoja naujesni rajonai?

Skirtingi Vilniaus rajonai pasižymi skirtingu entuziazmu modernizacijos klausimu – toks pirmasis Vilniaus netikėtumas. Kol kas didžiausiu atnaujintų daugiabučių skaičiumi išsiskiria Naujininkai, Žirmūnai ir Antakalnis. Tarp mažiausiai modernizuotų daugiabučių turinčių rajonų – Šeškinė ir Justiniškės.

Galbūt šiuos skirtumus lemia objektyvios priežastys? Galbūt naujesniuose rajonuose – ir namai naujesni, tad jų modernizacijos poreikis – daug mažesnis? Į šį klausimą sutiko atsakyti VŠĮ „Atnaujinkime miestą“ projektų vadovas Povilas Kručkauskas.

„Žirmūnai, Antakalnis ir Naujininkai išties pirmauja pagal modernizuojamų namų skaičių. Tačiau kur kas mažiau iniciatyvos rodantys Šeškinės ar Justiniškių rajonai nesiryžta modernizuotis ne todėl, kad ten daugiabučiai – naujesnės statybos. Sakyčiau, kad didžiausi skirtumai ne pastatuose, o požiūryje į modernizaciją“,– netikėtos išvados prieina pašnekovas.

Pirmūnai taip pat pateikia iššūkių

Šypsodamasis Povilas Kručkauskas pastebi, jog ir pirmaujantys sostinės rajonai pateikia nemažai iššūkių: „Pavyzdžiui, Antakalnyje ar Žirmūnuose didžiausias iššūkis buvo įtikinti gyventojus, kad būsto modernizaciją galima patikėti savivaldybei, kad nebūtinai jie patys turi kontroliuoti visą procesą. Per gyventojų susirinkimus tekdavo pabūti ne tik modernizacijos specialistu, bet ir psichologu. Tačiau po truputį gyventojai vis labiau pasitiki dabartine sistema, kai modernizaciją gali administruoti ne tik namų bendrijos, bet ir savivaldybės paskirtas administratorius. Jaučiame, kad kuo toliau – tuo sutarti šiuo klausimu lengviau“, – įspūdžiais dalijasi P.Kručkauskas.

Jis neslepia, jog mažiau entuziastingi rajonai išsiskiria savo požiūriu į modernizaciją nuo pat pradžių – susidomėjimas pačia atnaujinimo idėja čia nedidelis: „Žmonių požiūris tuose rajonuose šiek tiek kitoks. Tai matosi vien iš gyventojų susirinkimų, kuriuose pasakojame apie atnaujinimą. Šiuos susirinkimus „aktyviais“ galėtume pavadinti tik ironiškai.“

Gyventojų iniciatyva – svarbiausias variklis

Šiuo metu VŠĮ „Atnaujinkime miestą“ administruoja 130 daugiabučių, kurių gyventojai jau pritarė modernizacijai. P.Kručkauskas sako, jog dar šiemet 50 daugiabučių bus nupirkti rangos darbai.

„Atnaujinimą dažniausiai inicijuoja bendrijų pirmininkai, taip pat iniciatyvūs gyventojai“, – pastebi pašnekovas. Bendroji sostinės statistika tai patvirtina: iš 384 suderintų investicijų planų, 162 parengti pačių gyventojų iniciatyva. Iš 216 investicijų planų, kuriems jau pritarta ir gyventojų susirinkime, daugiau nei pusė – 111 – buvo suderinti taip pat aktyvių gyventojų iniciatyva.

www.atnaujinkimebusta.lt

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.