Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai patvirtino AKM diagnozę sumedžiotam šernui (apie vienų metų amžiaus) Kupiškio rajono savivaldybės miške, esančiame Subačiaus ir Noriūnų seniūnijų sankirtoje. AKM nustatytas ir ištyrus dviejų šernų (3 metų ir 1,5 mėn.), rastų nugaišusių Kėdainių rajono Pelėdnagių seniūnijos miške, mėginius.
Suradus šernų gaišenas, AKM užkrėsta Lietuvos teritorija išsiplėtė – į ją įtrauktas visas Kėdainių rajonas. Šiame rajone iki šiol nebuvo registruotas nei vienas ligos atvejis, tad į užkrėstos teritorijos ribas anksčiau buvo įtrauktos tik Pelėdnagių, Vilainių, Truskavos ir Šėtos seniūnijos. Pasak VMVT, visą Kėdainių rajoną paskelbus užkrėsta teritorija, jame taikomi griežtesni AKM prevencijos ir kontrolės reikalavimai.
Privaloma visus sumedžiotus šernus ištirti dėl AKM. Tyrimams turi būti imami kraujo ir organų (blužnies, inksto (-ų) ir limfinių mazgų (antryklinių arba žarnų pasaito limfinių mazgų) mėginiai, be to, papildomai atrenkami ir atskirai supakuojami mėginiai dėl trichineliozės.
Šie mėginiai turi būti pristatyti į VMVT teritorinį padalinį, kuris informuos medžiotojus apie laboratorinių tyrimų rezultatus.
Medžiotojai turi užtikrinti, kad sumedžiotų šernų mėsa nebus išdalinta, kol negauti AKM tyrimų rezultatai. Visa šerniena, kol bus gauti tyrimų rezultatai, turi būti saugoma su VMVT teritoriniu padaliniu iš anksto suderintoje vietoje.
Be to, užkrėstoje teritorijoje sumedžiotų šernų mėsa, iš jos pagaminti pusgaminiai ir gaminiai gali būti tiekiami maistui tik užkrėstoje teritorijoje ir tik gavus neigiamus AKM tyrimų rezultatus. Tai patvirtinti privaloma nacionaliniu sveikumo ženklu ar nacionaliniu atpažinimo žymeniu.
Ribojimai palies ir kiaulių laikytojus, mat užkrėstoje teritorijoje vežamas į skerdyklas kiaules turi lydėti Leidimas paskersti gyvūną skerdykloje, kurį išduoda VMVT teritorinis padalinys.
Iš šios teritorijos išvežti kiaules į kitas Lietuvos Respublikoje esančias kiaulių laikymo vietas galima tik iš pilnai biologinio saugumo priemonių reikalavimus įgyvendinusių ūkių ir tik su veterinariniu pažymėjimu, patvirtinančiu kiaulių sveikatos būklę. Skerdžiant kiaules savo reikmėms, būtina informuoti veterinarijos gydytoją, kuris įvertins skerdžiamų kiaulių klinikinę būklę ir esant ligos įtarimui, paims mėginius dėl AKM.
VMVT primena, kad radus nugaišusį laukinį gyvūną, pradėjus gaišti laikomoms kiaulėms ar pastebėjus kiaulių sveikatos sutrikimus (apetito praradimą, padidėjusią temperatūrą ir pan.) būtina nedelsiant informuoti artimiausią VMVT teritorinį padalinį
Lietuvoje šiais metais užregistruotas 31 AKM židinys, Latvijoje – 87, Estijoje – 59, Lenkijoje – 30.
