Menkių ištekliai Baltijos jūroje mažėja, todėl bene geidžiamiausiu žvejų laimikiu jau tapo brėtlingiai ir strimelės.
Žvejybos įmonės ne kartą skundė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žuvininkystės tarnybos sprendimus dėl joms nustatomų kvotų, kurios apskaičiuojamos pagal trejų metų veiklos rezultatus.
Skubiai sukurpė įstatymą
Daug metų galiojusi kvotų skirstymo tvarka buvo paranki įmonei „Banginis“, ilgainiui įgijusiai dominuojamą padėtį verslinės žvejybos rinkoje.
Jai atitekdavo beveik 80 proc. Baltijos brėtlingių ir strimelių kvotos, o kitiems žvejams nubyrėdavo tik trupiniai arba jie nieko negaudavo.
„Banginis“ uždirba milijonus, o kiti skursta ir badauja. Apie įtartiną ŽŪM biurokratų veiklą skirstant žvejybos kvotas informavome Seimą, teisėsaugos įstaigas“, – piktinosi Vakarų Lietuvos žuvų produktų gamintojų asociacijos (LŽPGA) vadovas Alfonsas Bargaila.
Kitos asociacijos „Jūros žvejys“ vadovas Artūras Maželis tvirtino, kad dėl ydingos kvotų skirstymo tvarkos žvejai ankstesniais metais patyrė 9 mln. litų žalos: „Įteisinus „Banginio“ monopolį kai kurios žvejybos įmonės bankrutavo, buvo priverstos pigiai parduoti savo laivus ir trauktis iš verslo.“
Pernai Seime skubos tvarka priimtos Žuvininkystės įstatymo pataisos įteisino naujus žvejybos Baltijoje principus: vienai įmonei galima skirti ne daugiau kaip 40 proc. bendrosios jūroje gaudomų žuvų kvotos. Žvejams nušvito viltis susigrąžinti dalį anksčiau prarastų kvotų.
Nutarė perskelti įmonę
Tačiau įstatymų leidėjų pastangos pažaboti „Banginį“ subliūško, kai ši bendrovė buvo suskaidyta į dvi įmones.
Šįmet skirstant papildomas strimelių ir brėtlingių kvotas klaipėdiečio verslininko Algirdo Aušros įmonėms vėl atiteko didžioji dalis – 65 proc. leistino šių žuvų laimikio.
R.Maželis piktinosi, kad ŽŪM valdininkai pažeidė įstatymą.
„Kvotos gali būti skiriamos tik žvejybos istoriją turinčioms įmonėms, tad komisija vėl padirbėjo monopolininko „Banginio“ naudai. Iš jo išsiritęs naujas ūkio subjektas „Baltijos šprotai“ negali pretenduoti į jokias kvotas“, – tvirtino asociacijos „Jūros žvejys“ vadovas.
Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skirstymo komisijos sprendimą neteisėtu vadino ir A.Bargaila: „Paminti teisinės valstybės, sąžiningos konkurencijos principai.
Neįžvelgiant apgaulingų veiksmų, niekinamos ir žlugdomos įstatymų leidėjų pastangos normalizuoti padėtį žvejybos rinkoje.“
Mano paėmęs, kas priklauso
Užtat „Banginio“ savininkas A.Aušra tikino paėmęs ne kitų, o savo dalį, jam priklausančią pagal patirtį, investicijas, sumokėtus mokesčius.
„Kitiems svarbiau ne užsidirbti, o atimti ir padalyti kvotas. Sumažėjus menkių kainoms visi puolė žvejoti strimelių ir brėtlingių. Kodėl anksčiau to nedarė?“ – piktinosi verslininkas.
Keturių žvejybos laivų savininkas pripažino dėl sumažėjusių žvejybos kvotų ir suskaidyto verslo patyręs nemažai nuostolių. Pasak jo, nukentėjo ir valstybės biudžetas.
„Anksčiau valstybei atskaičiuodavau pelno mokestį, o dabar atsiimu permokas. Papjovė auksinius kaušinius dedančią vištą“, – kalbėjo monopolininku vadinamas „Banginio“ savininkas.
Anot jo, konkurentų kalbos apie pažeistas kitų įmonių teises į žvejybos kvotas kelia tik juoką.
„Konkurencijos tarnyba jokių rinkos užvaldymo požymių neįžvelgia.
Jokių įstatymų nepažeidžiau – mano valdomų įmonių laivai jau seniai gaudo strimeles ir šprotus“, – aiškino verslininkas.
