„Vis daugiau mūsų dėmesio sulaukia elektroniniai, arba internetiniai, prekių ženklai. Tai tokie prekių ženklai kaip „Google“, „Microsoft“, kurie mums teikia ne tik vieną ar kitą paslaugą, bet apskritai visą paslaugų ir produktų rinkinį. Vartotojai vis labiau vertina tokius prekių ženklus“, – sakė A.Grigorjevas.
Jo teigimu, dėl to mes ir iš kitų prekių ženklų pradedame reikalauti, kad neeikvotų mūsų laiko, o kaip tik padėtų jį taupyti, padėtų organizuoti kasdienį gyvenimą.
Vartotojai, anot A.Grigorjevo, linkę rinktis prekių ženklą ne dėl patrauklios kainos ar savybės, bet dėl to, kad jis leidžia skirti daugiau dėmesio kam nors kitam.
Specialistas atkreipia dėmesį, kad kai kurių prekių, pavyzdžiui, maisto produktų, ženklus veikia dvi tendencijos. Viena iš jų – didėjantis prekių ženklų skaičius, dėl kurio vartotojams vis sunkiau atskirti, kuo viena prekė geresnė už kitą.
„Rinkdamasis vieną, o ne kitą pieną iš tikrųjų ką nors prarandu? Ar tai tik kainos skirtumas? Jeigu tai tik kainos skirtumas, vartotojas gali labai lengvai vieną dieną rinktis vieną produktą, kitą dieną – kitą. Jis nejaus jokio nuostolio“, – tvirtino A.Grigorjevas.
Pasak specialisto, vyrauja ir antra tendencija – prekių ženklai turi pateikti ką nors unikalaus, kad vartotojas pajustų nuostolį, rinkdamasis kitą prekę. Tai veikia kalbant net ir apie kasdienius produktus, kurių gamintojai stengiasi pritaikyti vis daugiau inovacijų. A.Grigorjevas užsiminė, kad pastaruoju metu atsiranda vis daugiau produktų, nors prekių ženklas išlieka tas pats.
Naujoji karta nusiteikusi prieš reklamą
Vytauto Didžiojo universiteto Marketingo katedros docentė Nina Klebanskaja akcentavo, kad tokioms tendencijoms įtakos gali turėti ir kitokie nei iki tol vyravę jaunosios kartos bruožai. Docentės teigimu, vadinamoji Y karta yra nusiteikusi prieš brukamą komercinę reklamą.
„Tai yra naujoji karta, kuri apskritai nelabai tiki autoritetais, turi savo nuomonę. Galų gale žmonės gali gauti daug daugiau informacijos negu anksčiau, patys ją analizuoti. Tai yra ta karta, kuri sugeba atsirinkti ir pasiimti tai, kas jiems įdomu, naudinga. Taip pat jie labiau tiki savo pojūčiais, o ne remiasi rekomendacijomis“, – kalbėjo N.Klebanskaja.
Jos nuomone, Lietuvoje yra tik keli geri prekių ženklų pavyzdžiai. Anot LRT radijo pašnekovės, Lietuvoje dažniau tenka susidurti su prekių vardais, o ne ženklais.
„Yra skirtumas, nes prekių vardas yra tas pavadinimas, simbolis, logotipas, spalva, šūkis, o prekių ženklas – asociacija, kurią sukelia prekių vardas. Jeigu įmonės kryptingai dirbtų, turėtų tikrai gerų rezultatų šioje srityje“, – įsitikinusi N.Klebanskaja.
Ji pridūrė, kad Lietuvos bendrovėms šio tikslo nepavyks pasiekti, jei nesistengs pažinti savo auditorijos ir jos poreikių.
