Tailando žvejybos industrija aprūpina milijonus europiečių ir amerikiečių žuvimis ir jūrų gėrybėmis. Bet retas žino tamsiąją šio verslo pusę.
Žvejai priviliojami dirbti nelegaliai, jie pluša kiaurą dieną, yra mušami ir laikomi nelaisvėje tol, kol laivo kapitonas nutaria juos paleisti. Tarptautiniai stebėtojai ragina kuo greičiau spręsti šį Tailando sopulį, tačiau tai padaryti labai sunku.
Žvejį priviliojo apgaule
Samartas Senasookas žinojo, kad teks kiaurą dieną sunkiai dirbti, tačiau 40-mečiui metus uždarbiauti dirbant žveju laive atrodė gera išeitis. Jis nežinojo, kad šis darbas virs tikra vergija.
Anksčiau jis Bankoke kartkartėmis padirbėdavo apsauginiu. Tad kai vyras, vardu Vee, pasiūlė jam metus padirbėti žvejybos valtyje ir užsidirbti padorią sumą pinigų, S.Senasookas ilgai nesvarstė.
Vee, kaip vėliau pasirodė, dirbo brokeriu – tarpininkavo žmonių kontrabandininkams ir Tailando žvejybos verslui. Žuvininkystės sektoriui jis parūpindavo tūkstančius migrantų, kurie būdavo paverčiami vergais.
Užuot žvejybos valtyje praleidęs metus, S.Senasookas išbuvo net šešerius ir turėjo dirbti 20 valandą per dieną gyvybei pavojingomis sąlygomis. Košmariška jo odisėja baigėsi tik praėjusį mėnesį Indonezijos saloje Ambone.
Ir daužė, ir spardė
Prisimindamas savo vergystės laive metus S.Senasookas pasakoja, kad nuo tada, kai 2009 metais įlipo į laivą, kranto beveik nematė.
Laivas, kuriame dirbo, plaukė vis tolyn nuo Tailando krantų – žvejai ieškojo rečiausių žuvų. O jų kasdien sugautas laimikis krovė pelną Tailando multimilijardiniam žvejybos verslui, kuris maitina dešimtis milijonų europiečių ir amerikiečių.
S.Senasookas pasakoja, kad dirbdamas laive nuolat kentė pažeminimą, kasdien buvo mušamas laivo kapitono, jam trūko miego.
„Kapitonas spardydavo mane ir daužydavo, – pasakojo vyras. – Mano nosis ir burna nuolat kraujuodavo. Dar ir dabar tarp dantų yra sukrešėjusio kraujo. Žandikaulį skauda kas kartą, kai kramtau.“
Galvojo apie savižudybę
Pamatęs, kad įstrigo pragariškame laive ilgam, S.Senasookas pradėjo galvoti apie savižudybę.
„Galvojau apie savo šeimą, mamą. Buvo akimirkų, kai ketinau šokti į jūrą ir nusižudyti, – pasakojo žvejys. – Draugas iš mašinų skyriaus mane sustabdė. Kitaip jau būčiau nebegyvas.“
S.Senasookas tvirtina, kad laivo kapitonas iš jo ir kitų žvejų buvo atėmęs tapatybę patvirtinančius dokumentus ir šešerius metus laikė juos nelaisvėje.
Kai Ambono saloje jam galiausiai atidavė tapatybės kortelę, vyras buvo pašiurpęs – ant jos buvo parašytas netikras jo vardas. Taip pasprukęs iš nelaisvės laive jis buvo įkalintas atokioje Indonezijos saloje – su netikru dokumentu negalėjo išvykti.
„Daug draugų mirė Indonezijoje, o ant jų antkapių iškalti netikri vardai, – sakė vyras. – Jeigu dabar mirčiau, ant mano antkapio būtų parašytas ne mano, bet kieno nors kito vardas.“
Ieškojo valdžios užtarimo
Nežinodamas, ką daryti, jis parašė Tailando premjerui ir maldavo padėti.
Netrukus vyrui buvo leista išvykti iš Indonezijos salos, tačiau jis neturėjo pinigų nukakti iki Tailando.
Jis gavo 1,75 tūkst. Tailando batų (46 eurus) iš kapitono, bet netrukus agentas, kuris 2009-aisiais įsodino jį į laivą, pareikalavo sumokėti 20 tūkst. batų (525 eurus). Galiausiai vyrui pagelbėjo Tailande įsikūrusi organizacija „Darbo teisių rėmimo tinklas“ – padėjo grįžti į namus Tailande.
Kad ir kokia kraupi ši istorija, ji – ne pati blogiausia. Minėta organizacija kiek anksčiau vienoje Indonezijos saloje rado šimtus žvejų, kurie ten buvo palikti ir gyveno siaubingomis sąlygomis.
Vartotojai to nežino
Tailando darbuotojų teises ginanti organizacija skaičiuoja, kad šiuo metu laivuose vergijos sąlygomis dirba apie tris tūkstančius žmonių.
„Žvejai Ambono ir Bendžinos salose turi suklastotus dokumentus arba jų visai neturi, todėl negali grįžti namo, – pasakojo organizacijos atstovė Patima Tangpratyakoon. – Situacija baisi.“
Tačiau šiuolaikinių vergų, kurie gaudo žuvis, patenkančias ant mūsų stalo, problemos mastą suvokti sunku. Tailando vyriausybės statistika rodo, kad šalies žvejybos sektoriuje dirba 145 tūkst. žmonių. Iš jų 80 proc. darbuotojai migrantai, atvykę daugiausia iš Mianmaro, Kambodžos ir Laoso.
Vis dėlto aktyvistų grupė „Raks Thai Foundation“ teigia, kad oficialūs skaičiai neatspindi realybės. Žvejybos sektoriuje esą dirba dar 200 tūkst. nelegaliai atgabentų ir neregistruotų darbuotojų.
Tikslus žvejybos laivų skaičius taip pat nežinomas. Oficialiais duomenimis, jų apie 57 tūkst., tačiau manoma, kad gali būti dvigubai daugiau.
Gali prarasti paramą
Vergijos ir žmonių teisių pažeidimų atvejai Tailando žvejybos sektoriuje pastaraisiais metais sulaukė daug tarptautinių organizacijų dėmesio. Padidėjus jūrų gėrybių paklausai pasaulyje Tailando ekonomika ėmė augti, o nelegalių žvejybos verslų daugėti.
Praėjusiais metais JAV Valstybės departamentas savo ataskaitoje apie žmonių kontrabandą Tailandą įvertino itin prastai. O tai gali lemti ir tarptautinės paramos nutraukimą.
Praėjusį mėnesį ES pavadino Tailandą nebendradarbiaujančia šalimi, nes šioje šalyje žvejybos laivai nėra kontroliuojami ir prižiūrimi. Be to, Tailandas visiškai neperka žuvų ir jūrų gėrybių iš kitų valstybių.
Jei Tailando valdžia netrukus nesiims priemonių, kad nusikaltimu virtusi šalies žvejybos industrija būtų pažabota, ES nuo spalio žuvų eksportui iš šios šalies ketina taikyti embargą.
Ketina imtis veiksmų
Po tokių ES grasinimų Tailando ministras pirmininkas Prayuthas Chan-o-cha neseniai nacionaliniu prioritetu paskelbė kovą su žmonių kontrabanda.
Kovo mėnesį jis pakvietė visas valstybės institucijas „išsivalyti savo namus“. Premjeras paskelbė, kad ir kontrabandininkai, ir valstybės pareigūnai, kurie joms padėjo, Tailande nelaukiami.
Buvo nutarta, jog žvejybos laivai ir daugiau kaip 30 tonų sveriančios valtys, išplaukiančios iš Tailando teritorinių vandenų, privalės turėti laivų stebėjimo sistemas, kurios leis sekti kiekvieną laivą.
Šių siųstuvų neturintiems laivams nebus išduodama žvejybos licencija.
Realių pokyčių nematyti
Tailando jūrų gėrybių ir žuvų eksporto į JAV ir Europą apyvarta kasmet vidutiniškai siekia 2,5 mlrd. dolerių (2,18 mlrd. eurų). Bene didžiausia šiuos produktus eksportuojanti kompanija – „Thai Union Frozen Products“.
Šios žaliavų apdorojimo kompanijos vadovas Khun Thiraphong Chansiri viešai smerkia tiekėjus, kurie dirba su žmonių kontrabandininkais, bet pripažino, jog nepaprastai sunku užtikrinti, kad Tailando žvejybos sektorius būtų 100 proc. švarus.
Nors didžiosios žuvininkystės įmonės ir ES daro spaudimą, kad neliktų žmonių išnaudojimo, realių pokyčių faktiškai nematyti.
Be to, sunku įvertinti, ar pasiekta pažanga, nes nėra patikimos informacijos, kuri parodytų, kad įvyko pokyčių. Tailande labai didelė korupcija ir nelegalus žvejybos verslas yra dangstomas.
