Pataisomis buvo siūloma nuo šių metų lapkričio įteisinti draudimą gerti alkoholinius gėrimus jaunesniems negu 20 metų asmenims, tačiau Seimas parėmė Liberalų sąjūdžio siūlymą tvarkos nekeisti ir palikti leidimą alkoholį gerti nuo pilnametystės – už esamos tvarkos palikimą balsavo 59 Seimo nariai, prieš buvo 22, o susilaikė 13 parlamentarų.
Seimas gegužės pradžioje buvo kitos nuomonės – po svarstymo 42 balsais „už“, prieš balsavus 12 Seimo narių, o susilaikius 18 parlamentarų Seimas buvo pritaręs draudimui alkoholį vartoti iki 20 metų.
Ragino palikti senąją tvarką
Liberalų sąjūdžio frakcija ketvirtadienį ragino palikti galioti šiuo metu esamą tvarką, kai alkoholio leidžiama įsigyti pilnamečiams nuo 18 metų. Liberalai pabrėžė, kad absoliutus draudimas įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus jaunesniems nei 20 metų asmenims netaikomas niekur Europoje.
„Bandymai Seime priimti įstatymo pataisas, draudžiančias įsigyti ir vartoti alkoholį pilnamečiams, tačiau jaunesniems nei 20 metų asmenims, iš esmės nesuvokiami sveiku protu – draudimai nepadėtų sumažinti alkoholio vartojimo tarp jaunimo, o duotų visiškai priešingų rezultatų“, – sakė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos vadovas Eligijus Masiulis.
Pasak jo, valdžia neturi jokios teisės nurodinėti ir spręsti už pilnamečius, jau turinčius balsavimo ir visas kitas pagrindines teises. Blogiausia, ką iš viso galima padaryti, – tai radikaliais draudimais siekti mažinti alkoholio vartojimą tarp jaunimo. Draudimai visada duoda priešingą rezultatą.
Norėjo pakelti amžiaus kartelę
Pasak konservatorės Vidos Marijos Čigriejienės, turi būti pasitikėjimas jaunimu, bet ne per alkoholį ir kilnojant „čierką“. Alkoholinių gėrimų įsigijimo amžiaus ribojamas yra priimtas pagal Šiaurės šalių patirtį. Pagrindinis tikslas – mažinti alkoholio prieinamumą.
Partijos bičiulis Antanas Matulas antrino jai ir klausė: „Kas čia bus blogo, jei jaunavedys aštuoniolikos metų sėdės blaivus?“
Siūlo tikrinti kiekvieną
Balandžio pabaigoje pasirodė vaizdo medžiaga, kurioje matyti, kaip jaunuolis vieną po kitos lanko degalines ir jose perka alkoholį. Gal čia ir nebūtų nieko itin baisaus, tačiau alkoholį pirko 18-os dar neturintis jaunuolis. Įsigyti alkoholio jam pavyko 14-oje iš 17-os aplankytų degalinių.
Kaip lrytas.lt sakė vienas eksperimento sumanytojų Arminas Mockevičius, tie pardavėjai, kurie nepilnamečiui pardavė alkoholio, net nesudvejodavo. „Jei pamatytų dešimtmetį, tokiam alkoholio neparduotų, o kai jaunuolis keturiolikos ir gali suabejoti jo amžiumi, nekreipia dėmesio. Paduoda alkoholinius gėrimus ir nieko nepaklausia“, – eksperimentą prisiminė A.Mockevičius.
Jaunuolių provokacija parodo, kad norint alkoholio įsigyti asmenims, kuriems pagal įstatymą tai draudžiama daryti, lyg ir nereikia verstis per galvą. Tačiau jaunimas, anot pašnekovo, sugalvoja ne vieną būdą, kad tikimybė gauti tai, ko nori, išaugtų.
A.Mockevičius pasakojo, kad kai kurie jaunuoliai prireikus parodo vairuotojo pažymėjimą, išduotą vairuoti transporto priemones, kurias leidžiama valdyti nuo 16 metų. „Tokius triukus daugiau pasitelkia tam, kad patektų į naktinius klubus, kur alkoholiniai gėrimai parduodami bet kam“, – kalbėjo A.Mockevičius.
Kitas būdas apgauti pardavėją – suklastoti gimimo datą popieriniame moksleivio pažymėjime.
Pašnekovas mano, jog tuo atveju, jei būtų pratęstas draudimas vartoti alkoholį iki 20 metų, būtų lengviau kontroliuoti pažeidėjus. Tačiau geriausias sprendimas, A.Mockevičiaus manymu, būtų privalomai tikrinti kiekvieno asmens, perkančiojo alkoholį, dokumentus.
Galėjo būti vienintelė Europoje
Internete apklausus 313 18-23 metų respondentų padaryta išvada: 3 iš 4 jaunų žmonių (78 proc.) Lietuvoje įsitikinę, kad Seimo svarstytas draudimas tik nuo 20 metų leisti įsigyti ir vartoti bet kokius alkoholio turinčius gėrimus nesumažintų alkoholio vartojimo tarp jaunimo. 1 iš 3 (29 proc.) yra įsitikinęs, kad jauni žmonės į draudimą paprasčiausiai nekreiptų dėmesio ir ieškotų, kaip apeiti šį reikalavimą. Tą rodo „Spinter“ apklausa. Priėmusi radikalų politikų siūlymą, Lietuva būtų buvusi vienintelė Europoje, kurioje alkoholinius gėrimus jauni žmonės galėtų įsigyti tik nuo 20 metų. Belgijoje, Austrijoje, Danijoje, Gruzijoje, Liuksemburge, Lichtenšteine, Moldovoje, Portugalijoje, dalyje Ispanijos, Šveicarijoje, su maistu – Jungtinėje Karalystėje lengvus alkoholinius gėrimus leidžiama įsigyti nuo 16 metų, Kipre ir Maltoje – nuo 17 metų, kitose šalyse – nuo 18 metų.
O štai Vokietijoje su tėvų leidimu ir priežiūra alų bei vyną leidžiama ragauti jau nuo 14 metų, savarankiškai – nuo 16 metų.
Lietuvoje gyvenantis dviračių kultūros entuziastas Frankas Kulikauskas (Wurft) yra Vokietijos pilietis, ten gimęs ir užaugęs. Pasak jo, norint mažinti alkoholio vartojimą, svarbu didinti jaunų žmonių sąmoningumą ir keisti socialinius įpročius, o ne pirmiausia griebtis draudimų.
„Kai buvau jaunas, su tėvais gyvenau priemiestyje. Jei su draugais važiuodavome į šokius mieste, visada susitardavome, kuris mus nuveš ir parveš. Likusieji susimesdavome ir pirkdavome jam nealkoholinius gėrimus. Nebūdavo net minties, kad kas nors galėtų vairuoti net ir truputį išgėręs – tai buvo savaime aišku“, – prisiminė F.Kulikauskas.
„Akivaizdu, kad ne amžiaus cenzas yra pagrindinė alkoholio vartojimą ribojanti priemonė, o kultūrinė ir socialinė aplinka, jaunų žmonių užimtumas. Mūsų politikai, kaip įprastai, ieško ten, kur nepametė, o ten, kur tikrai reikėtų jų griežtos pozicijos – kiša galvas į smėlį. Pavyzdžiui, užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų ir jaunuoliams iki 18 metų alkoholiniai gėrimai nebūtų parduodami“, – sakė Mantas Šnioka, 21 metų ISM universiteto studentas, Lietuvos liberalaus jaunimo asociacijos vadovas.
