Tačiau, kaip teigiama šios mokslo įstaigos oficialioje interneto svetainėje, vis daugiau šalies gyventojų „pradeda jausti neigiamas Krymo prijungimo pasekmes“.
Laikraštis „Vedomosti“ rašo, kad Rusijos piliečiai ėmė savo kailiu justi ekonominę krizę.
Padaugėjo žmonių, laikančių, kad permainos šalyje davė neigiamų rezultatų. Taip manančių piliečių yra 69 procentai. Teigiamus pokyčius įžiūrėjo tik 24 proc. piliečių. Dar prieš pusmetį šis santykis buvo kitoks: optimistų netgi buvo šiek tiek daugiau, negu pesimistų (atitinkamai 45 ir 43 proc.).
Kas dėl Krymo aneksijos, tai tik 32 proc. Rusijos gyventojų pareiškė, kad mato tiek teigiamų, tiek neigiamų šio žingsnio pasekmių šaliai. Dar praeitų metų gruodį net 67 proc. šalies gyventojų buvo įsitikinę, kad Krymo prijungimas prie Rusijos atneš šaliai naudos, o 5 proc. buvo tos nuomonės, kad jis bus žalingas. 15 proc. gyventojų teigė, kad šis įvykis turi ir pliusų, ir minusų.
Rusijos sociologinio Levados centro direktoriaus pavaduotojo Aleksejaus Graždankino nuomone, „Krymo sindromas“ slūgsta sumažėjus visuotinei įtampai dėl padėties Ukrainoje – žmonės grįžta prie savo kasdieninių problemų.
Sociologai konstatuoja, kad pasikeitė požiūris ir į Vakarų sankcijas Rusijai: žmonės ėmė jas vertinti racionaliau. Anot politologo Konstantino Kalačiovo, nors masinėje sąmonėje ir yra noras turėti stiprią Rusiją ir išlikti patriotais, bet stiprus ir noras užtikrinti patogų gyvenimą sau ir savo vaikams. Pasak eksperto, kol kas žmonių sąmonėje Krymo prijungimas nesusijęs su kainų augimu. O kada tai įvyks, situacija bus visiškai kita.
Mokslininkai išsiaiškino, kad per pastarąjį pusmetį 11 proc.(nuo 33 iki 22) sumažėjo manančių, kad padėtis šalyje yra normali, joje ramu. Ir atvirkščiai, padaugėjo žmonių, kuriems padėtis atrodo kelianti nerimą: nuo 53 iki 64 procentų.
„Rossijskaja gazeta“ teigia, kad Sociologijos instituto mokslininkų tyrimas rodo, jog kaip paradoksalu bebūtų, bet būtent krizė tapo kai kurių pazityvių poslinkių visuomenėje priežastimi.
Nepaisant blaivaus visų sunkumų vertinimo, užuot panikavę ir puolę į depresiją, dauguma Rusijos gyventojų išlieka ramūs ir yra pasiryžę įveikti visus sunkumus, pasikliaudami savo jėgomis. Ir tik 8 proc. žiūri į krizę su siaubu ar panikuoja. Be to, visuomenės dalis, kurią sudaro tokie žmonės, lyginant su 2013 metais, netgi sumažėjo.
„Mes pradėjome blaiviau vertinti realybę, mažiau tikimės pagalbos iš valstybės – bet tuo pačiu neprarandame jai pagarbos. Ankstesnių krizių laikais viskas buvo kitaip“, – sakoma „Rossijskaja gazeta“ straipsnyje. Be to, jaunų Rusijos gyventojų (iki 30 metų), kurie padėtį šalyje laiko „normalia“ ir nekeliančia nerimo, yra pusantro karto daugiau, negu tų, kam per 50 (atitinkamai 28 ir 19 proc.). Ypač nervingai į krizę žiūri žmonės nuo 40 iki 60 metų (66 proc.).
Kalbant apie šalies ateitį, Rusijos gyventojai laiko, kad mažai tikėtini katastrofiški raidos scenarijai, kadangi, anot jų, destabilizacijos grėsmių šaltinis yra už Rusijos ribų. Didžioji dauguma šalies žmonių kaltina dėl to, kas vyksta, ne Rusijos valdžią, o „pasaulines blogio jėgas“.
Per pastaruosius trejus metus smarkiai padaugėjo žmonių, kurie sunkumus sieja ne su vidaus, o su išorės iššūkiais – nuo 42 iki 79 procentų. Dėl šios priežasties visuomenė kol kas yra pasirengusi taikstytis su kasdieniniais sunkumais išaugusio patriotizmo sąlygomis. Bet kiek ilgai tai truks, kol kas neaišku, konstatuoja „Vedomosti“.
Tuo pačiu smarkiai padaugėjo žmonių, teigiančių, kad jų materialinė padėtis pablogėjo. Jeigu pernai rudenį apie tai kalbėjo tik 22 proc., naujas tyrimas rodo, kad tokių žmonių yra jau 46 procentai. 45 proc. mano, kad nors sankcijos ir turi didelės įtakos šaliai, Rusija jas gali ištverti.
59 proc. Rusijos piliečių pareiškė, kad kitais metais laukia „sunkių laikų“, ir tik 19 proc. tvirtina, kad šalis vystysis sėkmingai. Ekspertai sieja visuomenės nuotaikų pablogėjimą su jų ateities neapibrėžtumu.
Kaip rodo apklausos duomenys, pačiomis svarbiausiomis problemomis žmonės ir toliau laiko prekių ir paslaugų kainų kilimą (72 proc.), gyvenamųjų namų ir komunalinio ūkio sistemos krizę ir mokesčių už komunalines paslaugas naštą (51 proc.), daugumos piliečių žemą pragyvenimo lygį (41 proc.), galimybių sumažėjimą naudotis nemokamu medicininiu aptarnavimu ir gauti išsilavinimą (36 proc.).
Žmones mažiau bejaudina alkoholizmo ir narkomanijos didėjimas, biurokratizmo įsigalėjimo problema, bet padaugėjo žmonių, kuriems nerimą kelia nedarbas.
Parengė Leonas Grybauskas
