Žiniasklaida paviešino, kad Graikijos skolos kreditoriams sudaro iš viso 312 miljardų eurų. Iš jų 52 milijardai – euro zonos šalims, maždaug po 20 milijardų Tarptautiniam Valiutos Fondui ir Centriniam Europos Bankui (ECB), o likusią sumą Atėnai skolingi už valstybines obligacijas, vertybinius popierius ir paskolas kitiems bankams bei kreditoriams.
Graikija skolą privalo grąžinti iki 2057-ų metų. Vien šiais metais grąžinama skola sudarys 13 milijardų eurų, didelės sumos sudarys ir artimiausiais dešimtmečiais, o patys lengviausi metai šaliai bus 2050-ieji, kai Graikija turės išmoketi vos 500 penkis šimtus milijonų eurų.
ECB padidino skubaus finansavimo ribą
Europos Centrinis Bankas trečiadienį padidino skubaus finansavimo, prieinamo Graikijos bankams, maksimalią ribą 200 mln. eurų, praneša „EUbusiness“, remdamasis Graikijos bankininkystės šaltiniu.
Tokiu sprendimu „avarinės likvidumo paramos“ (angl. emergency liquidity assistance (ELA) vadinamosios „lubos“ padidinamos iki 80,2 mlrd. eurų, tačiau toks ribos padidinimas yra vienas mažiausių per pastaruosius mėnesius, kai ECB imasi priemonių, skirtų užtikrinti lėšų prieinamumą skolų nualintiems Graikijos bankams.
Įskaitant kitas nepanaudotas sumas, bankams šiuo metu prieinamas apie 3 mlrd. eurų finansavimas, pridūrė šaltinis.
Graikijos bankai priklausomi nuo ECB finansavimo, tačiau centrinė euro zonos finansų institucija daugiau Graikijos obligacijų kaip užstato už skolas nebepriima. Anksčiau tokia praktika buvo naudojama pagal specialų taikomą įsipareigojimų atidėjimo mechanizmą, bet tik tol, kol Graikija laikėsi paramos programoje numatytų sąlygų.
Graikijos bankams skubiai reikalingos lėšos. Asmeninių bankų ir įmonių sąskaitų turėtojai nuo gruodžio pradžios iki kovo pabaigos atsiėmė per 26 mlrd. eurų, rodo Graikijos centrinio banko duomenys.
