„Nėra labai malonus įvykis. Mes tikėjome ta kompanija, kad ji sugebės pritraukti investuotojus, kooperuotis su kitomis Baltijos šalimis ir išvystyti šitą veiklą. (...) Ar buvo galima išvystyti iki nacionalinio lygmens vežėjo? Manau, jei būtų kooperuotasi tarp trijų Baltijos valstybių ir būtų investuota, tai, matyt, tokią kompaniją galėjome turėti. Apgailestaujame, kad nebuvo rastas investuotojas ir nebuvo apjungtos trijų Baltijos šalių rinkos“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė R.Sinkevičius.
Anot ministro, pasiūlymų įmonė turėjo ir ne vieną. „Arba nesusiderėjo dėl sąlygų, arba lėmė kitos ekonominės sąlygos“, – sakė R.Sinkevičius.
„Gaila, kad sumažės skrydžių maršrutų. Noriu pabrėžti, kad šiuo metu iš Vilniaus vykdome maršrutų į 60 vietų. To dar niekada nėra buvę per visą nepriklausomybės laikotarpį“, – teigė ministras.
Pasak ministro, Vyriausybė niekada tvirtai nežadėjo prisidėti prie kompanijos. Susisiekimo ministerija tam taip pat neturi asignavimų.
„Ar stabdymą veiklą, apsprendžia kompanijos savininkai. Jei jie nenumato galimybės arba mato per daug dideles rizikas, kurios gali būti nepateisintos arba negali būti paremtos finansiškai, jie nusprendžia. Manau, šiuo atveju jie elgėsi garbingai. Nėjo iki pat galo, kol pasieks dugną, pasakys – bankrutuojam“, – sakė R.Sinkevičius.
Ministro teigimu, kompanija įspėjo iš anksto ir pasirūpino, kad keleiviai įsigiję bilietus būtų ir nuvežti, ir parvežti. Jis mano, kad jų žingsnis yra humaniškas.
Paklausus apie taisyklių sugriežtinimą, ministras teigė, kad reguliavimo yra pakankamai. Suprantama, kad nuo nulio pradėti kompaniją ir tikėtis, kad ji bus pelninga per metus ar du neverta. Numatytas penkerių metų laikotarpis, kad duotų pelno. Tam tikra grąža ekonominiu mastu vis dėlto buvo.
