Kadangi „Air Lituanica“ penktadienį, gegužės 22-ąją, galėjo garantuoti keliones tik tiems keleiviams, kurie į lėktuvus turėjo sėsti iki gegužės 29-osios, Giedrius nežino, ar jo kelionė į Berlyną įvyks.
„Lauksiu iki pirmadienio (tikimasi, kad pirmadienį paaiškės, ar „Air Lituanica“ sutarė su „AirBaltic“, kad keleiviai, kurių skrydžiai suplanuoti po gegužės 30 d., būtų perkelti į „AirBaltic“ skrydžius. – Red.), – sakė vyras. – Alternatyvas jau peržiūrėjau. Yra būdas keliauti iki Berlyno autobusu: 16 valandų kelionė kainuotų 30 eurų. „AirBaltic“ siūlomas skrydis kainuoja 500 eurų. Tiek aš negaliu sau leisti“, – lrytas.lt pasakojo Giedrius.
Vyras Berlyne jau buvo rezervavęs viešbutį. Jei iki Vokietijos nukakti nepavyks, vyras praras 150 eurų, sumokėtų už viešbutį.
Griuvo planai
Tie keleiviai, kurie tikėjosi šiandien, gegužės 22-ąją, 14 val., iš Vilniaus oro uosto išskristi į Prahą, ilgai nežinojo, ką daryti, jiems apie situaciją detalių nebuvo pateikta. Po kiek laiko buvo pranešta, kad kiek įmanoma keleivius bus mėginama „išbarstyti“ į kitus „AirBaltic“ lėktuvus. Tačiau tikslumo vis dar stinga – neaišku, ar skrydžiai įvyks šiandien, ar kurią kitą dieną.
Neaišku ir tai, pagal kokius kriterijus keleiviai atrenkami skrydžiams. Tai, kad keleivis užsienietis ar turi svečioje šalyje rezervavęs viešbutį, pirmenybės nesuteikia. Pavyzdžiui, į Berlyną su kompanija turėjusi skristi vokietė liko Vilniuje, nors kiti jos pakeleiviai buvo išskraidinti.
Nemalonią staigmeną patyrė jungiamaisiais skrydžiais į Vilnių iš užsienio atvykę keleiviai. Pavyzdžiui, iš Talino į Prahą per Vilnių turėjęs skristi Antonas užstrigo mūsų sostinėje. „Vis tiek kada nors išskrisiu, bet greičiausiai tai bus rytoj“, – sakė Antonas.
Vis dėlto tarp keleivių įtampos ir panikos nėra. “Labai nepanikuojame, nes esame savo šalyje“, – sakė skrydžio laukusi Agnija.
Garantuoja aštuonias dienas
Į spaudos konferenciją dėl skrydžių nutraukimo “Air Lituanica“ vadovai net neatvyko, o vietoj savęs atsiuntė tik atstovę spaudai Sandrą Meškauskaitę.
Ji paaiškino, kad keleiviai, kurie skris po gegužės pabaigos, turėtų luktelėti, bus tariamasi su kompanija „AirBaltic“. „Kol kas galime garantuoti tik aštuonias dienas, iki gegužės 30 dienos“, – sakė „Air Lituanica“ atstovė Sandra Meškauskaitė.
Kitu atveju, jei nebus suderėta su „AirBaltic“ dėl vėlesnių skrydžių, keleiviai galės kreiptis į kompaniją dėl pinigų grąžinimo.
„Keleiviai gali kreiptis ten, kur jie pirko bilietus. Jei per mūsų puslapį – gali kreiptis į mus, ir pinigai bus grąžinti“, – sakė kompanijos atstovė spaudai.
Tie, kurie turi kelionių draudimą, gali kreiptis į agentūrą.
„Sprendimas sunkus, bet savalaikis – esant dabartinei situacijai, tolesnė veikla tik keltų vis didesnę riziką keleiviams. Todėl džiaugiuosi, jog pavyko susitarti su kaimynais ir dabar jau buvusiais pagrindiniais konkurentais „AirBaltic“, kad artimiausias dienas jie aptarnaus „Air Lituanica“ bilietus turinčius keleivius, o turintys skristi vėliau atgaus pinigus už sumokėtus bilietus pagal „Air Lituanica“ turimas garantijas“, – savo tinklaraštyje rašo „Air Lituanica“ komercijos direktorius Simonas Bartkus.
Bankroto patys neinicijuos
Koks bus tolesnis likimas? Tikėtinas scenarijus, pasak „Air Lituanica“ atstovės spaudai, kad kompanija bankrutuos. Pasak jos, tiekėjai gali kreiptis į teismą dėl bankroto iškėlimo.
„Kada „Air Lituanica“ bankrutuos – taip, tai yra didelė tikimybė. Gal ne šiandien, gal pirmadienį, antradienį vienas tiekėjų kreipsis į teismą dėl bankroto procedūrų iškėlimo“, – kalbėjo S.Meškauskaitė.
Pati bendrovė kol kas neinicijuos bankroto procedūros.
„Turime tam tikrų lėšų numatytai veiklai vykdyti ir stengsimės kiek įmanoma tą veiklą vykdyti“, – teigė bendrovės atstovė.
Atstovė net negalėjo pasakyti, kiek yra pinigų bendrovės sąskaitoje. „Air Lituanica“ yra skolinga už navigacijos mokesčius, o už degalus ir keleivius atsiskaityta iš anksto.
„Šiandien dar skrydžiai vykdomi“, – sakė S.Meškauskaitė. Nors Vilniaus oro uosto informacijoje rašoma, kad skrydžiai atšaukti.
Įmonė skelbia patyrusi apie dešimt milijonų eurų nuostolį.
Įmonėje dirba 52 darbuotojai, už balandį jiems dar bus mokami atlyginimai. Pasak atstovės, jie bus įspėti apie atleidimą iš darbo, kai bus iškelta bankroto byla.
„Kol kas darbuotojai tikrai dirba. Įgulos gali dirbti ir administracinį darbą“, – sakė atstovė.
Orlaivius grąžins
„Air Lituanica“ ketina grąžinti visus lėktuvus, kuriuos nuomojosi iš užsienio kompanijų.
Juos bus galima grąžinti tiems, iš ko buvo nuomota, pranešė kompanijos atstovė. Lėktuvu ATR skrydis su „Air Lituanica“ šiandien jau buvo paskutinis, o vėliau paskutiniai skrydžiai bus vykdomi su „Embraer“, o sutartis bus nutraukta.
Per metus kompanijai reikėjo 10 mln. eurų tolesnei veiklai vykdyti, patvirtino atstovė.
„Pasikeitus tam tikriems politiniams sprendimams, dotacijos buvo nutrauktos. Tai politinis sprendimas. Savivaldybė turi atsisakyti veiklos, kuri nėra pagrindinė“, – paaiškino S.Meškauskaitė.
Meras: jie mirę jau seniai
Vilniaus meras Remigijus Šimašius sako, kad oro bendrovė „Air Lituanica“ dar prieš mėnesį buvo iš esmės negyvybinga. Sostinės savivaldybė yra pagrindinė aviakompanijos akcijų savininkė.
„Lygiai prieš mėnesį atėjęs pamačiau, kad kompanija yra nemoki. Tai buvo pagrindinė priežastis, kodėl neatsirado privačių investuotojų, Vyriausybė taip pat nepanoro prisidėti prie išlaikymo“, – spaudos konferencijos metu sakė sostinės meras.
Dabar, pasak jo, svarbiausia užtikrinti keleivių teises.
Kitas klausimas – kaip užtikrinti geresnį susisiekimą su Vilniumi. „Esu nusiteikęs daugiau dėmesio skirti Vilniaus marketingui, prisidėti prie fondo, tarpininkauti“, – dėstė meras. Tačiau ar liks tie patys skrydžiai iš Vilniaus, kuriuos vykdė „Air Lituanica“, kol kas neaišku.
„Esu tikras, kad Vilniaus susisiekimo problemas bus galima išspręsti sklandžiai“, – sakė meras. Savivaldybei, pasak jo, kainuos keleivių teisių užtikrinimas.
Bet jis nesutiko atskleisti, kiek tai gali kainuoti. R.Šimašius užtikrino, kad keleivių teisės bus apgintos, o visi nuostoliai bus padengti. „Šiandien kompanija yra negyva, ir tokia buvo jau kurį laiką“, – dar kartą pakartojo meras. Kompanijai išlaikyti per metus reikėjo dešimties milijonų eurų.
A.Zuokas: kompanija galėjo veikti
Žlunganti Vilniaus savivaldybės oro bendrovė „Air Lituanica“ galėjo toliau veikti, padidinus jos kapitalą, sako buvęs Vilniaus meras ir bendrovės įkūrimo iniciatorius Artūras Zuokas. Anot jo, sprendimas nutraukti bendrovės veiklą yra politinis.
„Aš nepateisinu šito sprendimo. Tai yra grynai politiškas sprendimas. (...) Tačiau būtent dėl politinių motyvų Remigijus Šimašius (dabartinis miesto meras – BNS) atsisakė šitą sprendimą (įstatinio kapitalo didinimo – BNS) teikti tarybai, todėl verslo planas yra nevykdomas“, – žurnalistams penktadienį sakė A.Zuokas.
Anot jo, jei bendrovės įstatinis kapitalas būtų padidintas, kaip numato penkerių metų verslo planas, bendrovė nebūtų žlugusi. Be to, teiginius, kad bendrovė per metus patirdavo maždaug 10 mln. eurų nuostolių, A Zuokas vadina „nekompetencija, visišku reikalo nesupratimu arba tiesiog melavimu“.
Buvęs meras pridūrė, kad R.Šimašius esą pritarė „Air Lituanica“ kapitalo didinimui 800 tūkst. eurų – sprendimas buvo patvirtintas dar praėjusios tarybos, tačiau kapitalas nebuvo padidintas.
„Sunku man atsakyti. Griauti yra populiariau šiandieną Lietuvoje nei kurti. (...) Aš manau, šiuo atveju Remigijus Šimašius tiesiog nematė reikalo tam skirti dėmesio ir tęsti „Air Lituanicos“ veiklos“, – kalbėjo A.Zuokas.
Jo teigimu, vis dar yra du potencialūs investuotojai, norintys prisidėti prie „Air Lituanicos“ veiklos, su jais esą deramasi.
Apyvartos lėšų nebeturinti „Air Lituanica“ apie stabdomą veiklą pranešė penktadienį.
Sustabdė licencijos galiojimą
Civilinės aviacijos administracija įvertino oro bendrovės „Air Lituanica“ finansinę būklę ir nustatė, kad ji negali įvykdyti prisiimtų finansinių įsipareigojimų. Atitinkamai bendrovė negali vykdyti skrydžių, todėl nuo gegužės 23 d. CAA stabdo licencijos vykdyti oro susisiekimą, išduotos „Air Lituanica“, galiojimą.
Nuo gegužės 23 d. stabdomas „Air Lituanica“ veiklos licencijos galiojimas iki bendrovė ar bendrovės savininkai pateiks papildomą informaciją dėl savo galimybių toliau tęsti veiklą ar ją galutinai nutraukti.
Toks sprendimas priimtas, atsižvelgiant į prastus įmonės finansinius rodiklius ir siekiant išvengti galimos skrydžių saugos rizikos bei žalos keleiviams.
Nors iki šiol bendrovės akcininkai vykdė visus prisiimtus įsipareigojimus (tarp jų ir nuolat finansuoti bendrovės veiklą) bei deklaravo, kad šie įsipareigojimai bus tęsiami, tačiau pastaruoju metu jie pakeitė savo poziciją. Todėl įmonei iškilo reali apyvartinių lėšų trūkumo problema ir atitinkamai grėsmė skrydžių saugai. CAA prašymu bendrovė suteikė tam tikras garantijas, kad veiklos stabdymo atveju keleiviai būtų, kaip įmanoma, labiau apsaugoti nuo galimos žalos“, – teigiama CCA pranešime.
Šeši nauji skrydžiai
Paskelbus apie tai, kad „Air Lituanica“ nuo gegužės 22-osios, penktadienio pusiaudienio, nutraukia skrydžius, apie tai, kad pradės naujus skrydžius iš Vilniaus, paskelbė „AirBaltic“. Ši kompanija nuo rugsėjo skraidins į Briuselį, Berlyną, Paryžių, Stokholmą, Varšuvą ir Helsinkį. Jau dabar bendrovė iš Vilniaus skraidina į Rygą ir Amsterdamą.
