Laiptais galintį lipti vežimėlį sukūrę Kauno technologijos universiteto studentai neabejoja, kad ateityje pirkėjų jis turės. Apie verslą galvojantis jaunimas sako, kad svarbiausia – rasti investuotojų.
„Dabar sukūrėme prototipą, kad patikrintume, ar idėja veikia. Toliau stengsimės jį padaryti kuo kompaktiškesnį, kad būtų pritaikomas komercijai“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) studentas Mindaugas Kizys.
Tuo metu septyni bendramoksliai per šiuos mokslo metus sukūrė keturis tūkstančius eurų kainavusį lenktyninį automobilį – studentišką formulę. Jos kūrėjai didžiuojasi beveik viską padarę patys.
Studentai sako skeptikams norėję įrodyti, kad sugebės pagaminti formulę ir neslepia ambicijų kurti savo verslą.
„Visada norisi savo verslo, nes pačiam dirbti maloniau, esi pats už save atsakingas, o dirbti tiesiog prie konvejerio nesinori“, – teigia KTU studentas Povilas Gražulis.
KTU prorektorė juokauja, kad dažnam mokslininkui labiau rūpi išradimo varžteliai ir laidai, o ne kaip sėkmingai savo kūrinį parduoti. Tačiau padėtis esą pamažu gerėja – skirtingų specialybių studentai raginami dirbti kartu, pavyzdžiui, su mechanikais dirba vadybininkai, kurie ir rūpinasi galimu išradimo pardavimu. O sėkmės istorijų yra.
„Tie, kurie pirmieji sudalyvavo KTU „verslumo erdvių“ projektuose, mokymuose, pradėjo nuo nedrąsių žingsnių. Vienas po kito gimdavo nauji projektai ir šiandien turime žmonių, kurie ne tik reiškiasi moksle, bet taip pat turi savo technologinius startuolius, kurie skinasi kelią pasaulinėse rinkose“, – pasakoja KTU prorektorė Asta Pundzienė.
Investuotojai sako, kad universitetai jaunuolius turi išmokyti parduoti savo idėją ar išradimą – esą ne prošal techninių mokslų studentams būtų viešo kalbėjimo, psichologijos paskaitos. Po studentų darbų parodą dairęsi verslininkai teigia matę išradimų, kurie yra tikrai perspektyvūs – taip esą pamažu nedideliais projektais ir kuriama Lietuvos technologijų ateitis.
„Suomiai prieš 20–30 metų pradėjo investuoti į savo technologijas, atsirado „Nokia“, „Angry birds“ ir kitų žaidimų – visa tai užtrunka. Mes turime sukurti ekosistemą, netgi regioninę ekosistemą, tam, kad visi turėtų galimybę augti – nebėra nacionalinio verslo, yra tik tarptautinis“, – tvirtina „Verslo angelų fondo I“ partneris Arvydas Strumskis.
Pasak parodos-konkurso „Technorama“ rengėjų, verslininkai jaunuosius išradėjus skatina ir jų darbais itin domisi – priziniam fondui bendrovės skyrė per 5 tūkst. eurų.
