Inicijuoja jaunesni, prižiūri – vyresni
Jaunesnio ir vidutinio amžiaus gyventojai energingiau inicijuoja daugiabučio atnaujinimą bei derina visus susijusius dokumentus. O vyresnio amžiaus žmonės daug aktyviau prižiūri patį modernizacijos procesą ir jį kontroliuoja – tokią įžvalgą pateikia Kauno komunalinio ir butų ūkio direktoriaus pavaduotojas plėtrai ir pirkimams Marijus Zaborskas.
„Iniciatoriais paprastai būna jaunesni žmonės. Vyresni, prabilus apie modernizaciją, dažnai kartoja – „Kiek gi man čia liko gyventi? Kam man ta modernizacija?“. Bet pastebime, kad modernizacijos darbams įsibėgėjus, lyderių pozicijas užima vyresni, pensinio amžiaus žmonės.
Jie turi daugiau laisvo laiko ir gali jį skirti statybininkų priežiūrai. Pasitaiko situacijų, kai mums paskambina senjoras, ir klausia – „Kur statybininkai? Antrą dieną laukiu. Pas kaimyną jau buvo. Kodėl neateina pas mane?“ Arba praneša mums, kad vakar dirbo dešimt statybininkų, o šiandien tik du. Klausia, kodėl taip atsitiko.
Tad galima sakyti, kad vyresnio amžiaus žmonės išties priverčia statybininkus pasitempti ir labai padeda prižiūrėti modernizacijos procesą. Jie yra nepamainomas informacijos šaltinis, leidžiantis geriau kontroliuoti visą atnaujinimą. Tuo pat metu jaunesni gyventojai, rodę daug iniciatyvos pradžioje, prasidėjus darbams negali skirti jiems daug laiko, mat turi išvažiuoti į darbą. Jie seka juos tiek, kiek gali – iš ryto, prieš darbą, ir vakare – po jo“, – pasakoja M. Zaborskas.
Namu rūpinasi tie, kas gali pasirūpinti savimi
„Pastebime, kad į modernizaciją nepalankiausiai žiūri tie gyventojai, kurie negali pasidaryti remonto ir savo bute. Logiška – jeigu neišgaliu net savo artimiausios aplinkos susitvarkyti, kaip gi pasirūpinsiu visu daugiabučiu? Ne paslaptis, kad tarp nepritariančių atnaujinimui dažnai pasitaiko ir senjorų. Tai irgi suprantama – modernizacija tai investicija, kuri pradeda atsipirkti po 13 ar 17 metų.
Be abejo, vyresnio amžiaus žmonės abejoja jos reikalingumu. Todėl modernizacijos „varikliu“ galima vadinti žmones, kuriems rūpi, kaip namas atrodys ir kiek kainuos šilumos energija po 10–15 metų. Šiai grupei dažniausiai priklauso jaunesnio ir vidutinio amžiaus žmonės, turintys darbus ir planuojantys savo ateitį“, – sako Marius Mažulis, renovacijos projektų vadovas iš vienos didžiausių įmonių, sostinėje prižiūrinčių daugiabučių modernizacijos procesą.
Pašnekovas pastebi, kad vis dėlto, kalbant apie atnaujinimo naudą, egzistuoja universalus argumentas – tai kainų palyginimas šiandien ir prieš dešimt metų.
„Visada, kai žmonės abejoja, ar modernizacija – ne per brangi, pateikiu paprastą pavyzdį. Kokie buvo atlyginimai prieš dešimt metų? O dabar? Tas pats bus dar po dešimtmečio. Jeigu pridėsime kasmetinį pinigų nuvertėjimą, siekiantį maždaug 3 proc., išeitų, kad tai, kas šiandien atrodo per brangu, rytoj atrodys kitaip. Šiandien atrodo, kad kas mėnesį mokėti už modernizaciją po 29 eurus – brangu, bet po dešimties metų taip tikrai nebeatrodys, nes tie 29 eurai prilygs 10 eurų“, – svarsto M.Mažulis.
