Siekia „neišderinti“ kvartalų vaizdo
Pasakodama apie estetinę modernizacijos visumą Kaune, Lolita Rakevičienė išskiria kelis netikėtus dalykus, apie kuriuos dažnas tikriausiai nėra pagalvojęs, žiūrėdamas į atnaujintus senų daugiabučių fasadus.
Pirmasis dalykas, į kurį atkreipia dėmesį pašnekovė – dabartinis vadinamų „miegamųjų“ rajonų, kuriuose daug modernizuojamų namų, vaizdas: „Jeigu gerai įsižiūrėtume į senos statybos daugiabučių rajonus, pamatytume, jog jie visi suprojektuoti panašiu metu ir jiems sumanyta bendra estetika. Tariant trumpiau, šiuose rajonuose namai tarpusavyje dera. Taip ir turėtų būti. Šiuo metu architektūriniu požiūriu vyksta ne itin sveikintinas dalykas – gana stichiška pavienių daugiabučių modernizacija.
Be abejo, tiek gyventojai, tiek projektuotojai ir architektai rengdami konkrečių namų atnaujinimo projektus, siekia parodyti kuo daugiau kūrybiškumo. Tačiau kartais pamirštamas bendresnis kvartalo ir rajono vaizdas. Nesinorėtų, kad ištisi kvartalai pasidarytų chaotiški, todėl gyventojų ar projektuotojų siūlomus spalvinius sprendimus – nuo sienų spalvos iki ryškesnių detalių komponavimo – nagrinėjame labai atidžiai, galvodami apie tai, kaip atrodys greta esantys namai ateityje, ar jie ryšis panašiems eksperimentams, ir t. t.“
Netikėtas šiltesnių spalvų pomėgis
Kitas netikėtas dalykas, kurį pastebi pašnekovė – tai, kad tendencija rinktis šiltų spalvų fasadus padiktuota labiau gyventojų pageidavimų, nei bendresnių taisyklių.
„Sodrių spalvų gama vis dėlto priklauso ne eksterjerui, o interjerui. Todėl nei rožinės, nei kreminės spalvos namų sienos nėra toks tradicinis pasirinkimas, kaip gali pasirodyti. Tokia tendencija stebina ir dėl to, kad Lietuva nėra šilto klimato šalis ir šiltesnių spalvų, būdingų šiltesniems kraštams, pomėgis atrodo šiek tiek keistas. Neretai ir savo darbe turime kiek pasiginčyti su gyventojais dėl pasirinktos spalvos atspalvio, nes jis tiesiog yra per ryškus.“
Iš spalvų pasaulio – į medžiagų
Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjo pavaduotoja pabrėžia, kad savivaldybė stengiasi kuo mažiau kištis į architektų ir projektuotojų darbą parenkant daugiabučiams spalvinius sprendimus, bei siekia kuo labiau atsižvelgti į pirminius gyventojų pageidavimus.
„Nors griežto „ne“ niekada niekam nesakome, kai kada modernizuojant daugiabučius pamirštama, kad yra ne tik spalvos, bet ir medžiagos, galinčios suteikti daugiabučiui išskirtinumo. Be abejo, daug priklauso nuo to, kiek pinigų skirta geresniam fasadui, bei to, kiek laiko, galvodamas apie namo išorę, praleidžia projektuotojas. Pastebime, kad kai kada gyventojams tiesiog pasiūlomas tam tikras spalvinis sprendimas, pavyzdžiui, su ryškesnėmis detalėmis, ir viskas. O kai kada atrandamas ir medžiagų pasaulis, kai gyventojams paaiškinama, kad galbūt verta pagalvoti apie kuklesnį spalvinį sprendimą, bet sąlyginai prabangesnį medžiagų parinkimą. Jau dabar turime pavyzdžių, kai daugiabučių gyventojai pradeda rinktis net gana prabangias medžiagas fasado šiltinimui ir atsiranda daugiau laisvės fantazijai bei eksperimentams ne tik su spalvomis.“
