Galutinį sprendimą šioje daug metų narpliotoje statybų Kuršių nerijoje istorijoje paskelbė Vyriausiasis administracinis teismas.
Prieš dešimtmetį restoraną pastatęs Darijus Vilčinskas teigė nesitikėjęs laimėti prieš Lietuvos valstybę ir manęs, kad teks kreiptis į Žmogaus teisių teismą Strasbūre: „Džiugu ne tiek dėl savęs, kiek dėl tų žmonių, kurie tęsia mūšius, kad jų namai Juodkrantėje nebūtų nugriauti.
Gal būtent šis teismo sprendimas jiems suteiks vilties ir jėgų kautis toliau. Gal ir valdininkai pasvarstys apie taikos sutartį ar kitokias problemos sprendimo galimybes.“
Tačiau karčios patirties pamokytas verslininkas jau nieko nebestato Kuršių nerijoje ir nesirengia statyti ateityje.
Beje, kompensacija iš valstybės atiteks nebe jam, o buvusio restorano valdytojai bendrovei „Meirona“.
Prieš dvejus metus praradęs viltį laimėti prieš valstybę D.Vilčinskas perdavė reikalavimo teisę kitai bendrovei.
Biurokratams – paminklas
Konfliktas įsiplieskė dėl restorano nendrių stogu ir dviejų gyvenamųjų namų, kurie buvo pastatyti 2005 metais.
Restoranas veikė iki 2012-ųjų, o užpernai jį nugriovė pats D.Vilčinskas.
Ši vieta jau seniai apžėlė žole.
Poilsiautojų mėgtą restoraną primena tik entuziastų pastatytas paminklas korumpuotiems biurokratams.
Teko nugriauti pačiam
Restorano statyboms buvo gauti visi reikalingi dokumentai ir leidimai, bet vėliau buvo pareikšta, kad valdininkai juos išdavė neteisėtai. Tad pastatus pareikalauta nugriauti.
„Tuomet verčiausi nekilnojamuoju turtu – ėmiausi statyti restoraną, o kad būtų ekonomiškiau, nusprendžiau imtis dar kelių pastatų. Restoraną nuomojau, o gyvenamuosius namus pardaviau 2006 metais. Dėl jų dabar bylinėjasi gyventojai, – pasakojo D.Vilčinskas. – O restoraną turėjau nugriauti. Toks buvo 2013 metų teismo sprendimas. Vis atidėliojau tą nemalonią procedūrą, bet teismo sprendimą vykdyti privalėjau. Be to, pradėjo lankytis antstoliai.“
Verslininkas valstybei pateikė 10,5 milijono litų ieškinį. Jis apskaičiavo, kiek kainavo projekto įgyvendinimas, statybos, griovimo darbai.
Kiti du šalia žuvų restorano iškilę D.Vilčinsko statyti namai kol kas dar stovi. Jų gyventojai, tarp jų – ir daugiavaikė šeima, laukia teismo sprendimo.
Klaipėdos apylinkės teismas po pertraukos netrukus vėl imsis šios civilinės bylos.
Teks ieškoti pinigų
Neringos meras Darius Jasaitis visą laiką buvo prieš pastatų griovimą. Panašiai nusiteikę yra ir daugelis šio kurorto tarybos narių.
Už pastatų griovimą patirtą žalą po lygiai turi atlyginti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija ir Neringos savivaldybė.
– Iš kur savivaldybė gaus daugiau kaip pusę milijono eurų? – „Lietuvos rytas“ vakar paklausė D.Jasaičio.
– Pirmiausia noriu pasidžiaugti, kad teisingumas triumfavo. Teisūs statytojai, teisūs namus įsigiję žmonės. Mes niekada nesutikome, kad tie namai nelegalūs, negražūs, neatitinka Kuršių nerijos statybų tradicijų. Tokios pozicijos laikomės iki šiol.
Statybos inspekcija gyvena iš biudžeto, tad dėl pinigų, kuriuos reikia sumokėti už griovimo darbus, galvos nesuka: Teisingumo ministerija parašys raštą Finansų ministerijai, ir pinigėlių bus skirta.
Neringos savivaldybė dėl šio vieno objekto gal ir nebankrutuos, bet yra ir daugiau namų, kuriuos reikalaujama griauti. Jei Vyriausybė nepadengs mūsų skolos dalies, turėsime ieškoti pinigų miesto biudžete.
– Ir kaip galima rasti tokią nenumatytą sumą jau patvirtintame biudžete?
– Ketvirtadienį su tarybos nariais jau apsvarstėme situaciją ir skaičiavome, kaip surinkti bent 150 tūkst. eurų.
Teks apriboti visas įmanomas išlaidas – viską, kas džiugina žmones. Atplėšime nuo vasaros sezono atidarymo šventės, nukelsime į ateitį vaikų žaidimų aikštelių, sporto įrenginių statybą, kentės kultūra. Prasčiau valysime kurortą. Kitokių resursų neturime.
Kartais pajuokauju: gal Aplinkos apsaugos ministerijos valdininkams reikėtų padidinti įvažiavimo rinkliavą, nes jie norėjo tos pievos prie marių vietoj restorano už milijoną eurų.
Kai pinigai bus sumokėti, o savivaldybė patirs žalą, būsime priversti samdyti geriausius advokatus – vėl už mokesčių mokėtojų pinigus – ir bandyti prisiteisti kompensaciją ir iš Saugomų teritorijų tarnybos, ir iš kitų institucijų, kurios derino tuos statybų projektus.
Statybų dokumentuose buvo daugiau kaip dešimties institucijų parašai. Kodėl dabar vienas mūsų parašas prilyginamas pusei priskaičiuotos žalos?
Noriu pabrėžti, kad Neringos savivaldybės tarybos palaiminimas – tik galutinis formalumas, kai visų instancijų parašai jau būdavo. Jei mes nebūtume balsavę ir pritarę detaliesiems planams, mus tai padaryti būtų įpareigojęs teismas.
Teisybės ieškos svetur?
– Tai kiek dar pastatų Neringoje gali atsidurti po buldozerio ratais?
– Toks likimas laukia dviejų gyvenamųjų namų Juodkrantėje, kurie stovi šalia nugriauto restorano.
Jau balandžio 28-ąją turėjo būti nušluoti nuo žemės paviršiaus trys namai Preiloje, žmonių vadinami „baobabais“.
Kuriozas – žmonės teisėtai nusipirko tuos pastatus gal iš trečiųjų asmenų, jie užfiksuoti Registrų centre, sandorius patvirtino notarai, kai kurie ėmė paskolas, užstatė savo turtą. Ir gyveno keletą metų.
O dabar teismas juos įpareigojo savus namus nugriauti. Esą paskui galės kreiptis dėl patirtos žalos. Jiems patiems rankos nekilo – dabar griovimo darbų imsis Statybos inspekcija.
– Ir vėl už patirtą žalą turės mokėti ir Neringos savivaldybė? Gal apskaičiavote, kokią sumą turėsite pakloti už visus griaunamus pastatus?
– Apie šešis milijonus eurų. Juokinga, nieko neturime, o pastatytus namus griauname.
O dar niekas Lietuvoje neskaičiavo neturtinės žalos. Įsivaizduokite, kas bus, kai tie gyventojai kreipsis į Strasbūrą. Jie aiškins: mano vaikas čia gimė, čia užaugo, ir staiga teisėtai įsigytas namas nugriautas. Konstitucijoje teigiama, kad nuosavybė neliečiama.
Yra ir daugiau probleminių pastatų, kuriuos reikalaujama rekonstruoti. Tai dar daugiau kainuos, nes juos reikės nugriauti ir iš naujo pastatyti. Vėl visi turėsime sumokėti.
Visi pradėjo visko bijoti
– Ar šiuo metu Neringoje vyksta kokios nors statybos?
– Dabar visi bijo derinti projektus. Statybos inspekcija, Aplinkos apsaugos departamentas dokumentus patvirtina, sako, viskas gerai, o Vyriausybė delsia, sako, gal atidedame kuriam laikui, gal dar pažiūrėkime.
Kaip kurortas gali gyvuoti, jeigu norint pastatyti tualetą reikia važiuoti dokumentų derinti į Vilnių.
Dabar nieko nestatoma, gerai, kad pernai kelis socialinio būsto namus baigėme.
– O užsieniečiai taip pat nesiveržia įsigyti nekilnojamojo turto Neringoje?
– Šveicarai įsigijo buvusį žuvininkystės ūkį, investavo krūvą pinigų ir laukia. Ne tik laukia, bet ir kitus atkalbinėja, kad pas mus nevažiuotų ir nieko nepirktų. Apie kokias užsienio investicijas, apie kokį įvažiuojamąjį turizmą galima kalbėti?
