Vilniaus meras Remigijus Šimašius deda visas viltis į maršrutų skatinimo fondą ir užsienio oro bendroves. Fondas – ne naujiena. Apie jį kalbėta prieš gerus metus, tiesa, tuomet jis nesulaukė privataus sektoriaus palaikymo. Į šį fondą turėtų keliauti valstybės, savivaldybės ir verslo pinigai. Bent jau taip yra svetur.
Verslas remiasi logika
Vilniaus valdžia ketina gaivinti maršrutų plėtros fondo, kurio pinigais būtų skatinamos oro bendrovės, idėją. Tačiau kol kas yra viena kliūtis – neaišku, kaip teisiškai įsteigti tokį fondą. R.Šimašius tikisi, kad jo apmatai galėtų paaiškėti dar šiemet.
Vyriausybė yra žadėjusi milijoną eurų šiam fondui. Vilniaus savivaldybė, anot mero, galėtų kitąmet skirti vieną milijoną rinkodarinėmis priemonėmis.
Susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas labiau linkęs kliautis pačiomis aviakompanijomis, mat jos rengdamos maršrutus pirmiausia remiasi ne parama, o verslo logika – būsimu keleivių srautu.
Anot A.Šliupo, Škotija tokiam fondui kasmet skiria apie 5 milijonus svarų sterlingų.
Vilniaus mero nuomone, bendrovei „Air Lituanica“ nutraukus skrydžius, didžiausia spraga – skrydžiai į Prahą ir Hamburgą.
Tiesa, pasitarime dalyvavęs Lietuvos oro uostų vadovas Gediminas Almantas mano, kad kur kas skaudesnis Paryžiaus ir Amsterdamo krypčių praradimas. Žemų sąnaudų bendrovės skraidina į Paryžių, tačiau į tolimesnį Bovė oro uostą, o ne į Charles de Gaulle, kaip kad darė „Air Lituanica“.
Pasitarime dalyvavo ir aviacijos ekspertas, „Air Lituanica“ komercijos vadovas Simonas Bartkus, turizmo atstovai.
Tariasi su latviais
Nors dauguma oro bendrovių dabar elgiasi lanksčiai skelbdamos naujas kryptis, nemažai jų vis dėlto laikosi tradicijų, ir naujovių imasi prasidedant aviacijos sezonui – vasaros ar žiemos. Žiemos sezonas prasidės paskutinį spalio sekmadienį.
Vos paskelbusi, kad stabdo skrydžius, „Air Lituanica“ pranešė sutarusi su latvių oro vežėju „Air Baltic“, kad šis perimsiantis bilietus įsigijusius klientus. Toks susitarimas galioja iki gegužės 29 dienos, tačiau, kaip sakė „Air Lituanica“ atstovė Sandra Meškauskaitė, pirmadienį turėtų būti su latviais susitarta terminą pratęsti iki gegužės 31 dienos.
S.Meškauskaitė patikino, kad visiems bilietus pirkusiems klientams buvo išsiųsta informacija, kaip elgtis. Tačiau yra ir besiskundžiančių, kad jokio laiško negavo.
„Problema, kad ne visi jie nurodė savo kontaktus pirkdami bilietus. Tarkim, sekretorė užsakė bilietus vadovui ir nurodė bendrą įmonės elektroninį adresą. Tad gali būti, kad informacija dar vaikšto. Tokių situacijų neišvengsime“, – aiškino „Air Lituanica“ atstovė.
Dalį keleivių turėtų informuoti kelionių agentūros ar bilietų pardavimo internetu sistemos, jei bilietai buvo perkami per jas.
Į skrydžius po veiklos sustabdymo bilietus iš „Air Lituanica“ buvo įsigiję 27 tūkst. keleivių. Jie turėjo skristi iki spalio pabaigos. Už šiuos bilietus buvo sumokėta 2,2 mln. eurų.
4 tūkst. keleivių jau pasirūpinta – jie išskrido ar dar išskris su „Air Baltic“. „Air Lituanica“ jiems nupirko bilietus. Latviai pasiūlė ir patiems keleiviams pirkti iš jų bilietus specialiomis kainomis, o „Air Lituanica“ grąžins sumokėtus pinigus už bilietus į jau neįvyksiančius skrydžius.
Į traukinį šoko ir vengrai
Į „Air Lituanica“ keleivių gelbėjimo traukinį šoko ir žemų sąnaudų oro linijų bendrovė Vidurio ir Rytų Europoje „Wizz Air“. Ji pranešė apie plėtrą Lietuvoje pridėdama dvi naujas kryptis į Stokholmą ir Bilundą.
Nuo rugsėjo 14 d. keleiviai iš Vilniaus bus skraidinami atitinkamai 3 ir 2 kartus per savaitę.
Oro linijų bendrovė taip pat pranešė, kad keleiviams, nukentėjusiems nuo „Air Lituanica“ skrydžių veiklos sustabdymo, sudarytos specialios galimybės: „gelbėjimo“ bilietai kainuos 19,99 euro.
Keleiviai, turintys atšauktą „Air Lituanica“ skrydžio rezervaciją tarp Vilniaus ir Paryžiaus ar Amsterdamo tarp gegužės 23 ir birželio 30 d., skrydžius Vilnius–Paryžiaus (Bovė oro uostas) ar Vilnius–Eindhovenas gali užsisakyti paskambinę į „Wizz Air“ skambučių centrą.
Oro uoste reikia turėti ir „Air Lituanica“ bilietų rezervavimo originalą.
Per savaitgalį „Air Lituanica“ sulaukė apie 3 tūkst. keleivių paklausimų, tačiau ne visi jie reikalavo grąžinti pinigus.
„Vilnius veža“ – galas?
Panašu, kad meras linkęs ir dar praretinti įmonių, kurios yra savivaldybės nuosavybė, gretą. Kita po „Air Lituanicos“ greičiausia bus taksi bendrovė „Vilnius veža“.
„Šiuo metu aišku viena, kad savivaldybė nenusiteikusi bylinėtis su Konkurencijos taryba, kuri pasakė, kad tokios kompanijos turėtų nelikti. Faktas, kad jos neliks.
Kokia bus savivaldybės išėjimo procedūra? Vienas variantas yra sklandi procedūra, kitas – tokia procedūra, pagal kurią kompanija pastarąjį pusmetį jau važiavo keliu žemyn labai intensyviai“, – po pasitarimo sakė meras.
Jis pabrėžė, kad „Vilnius veža“ jau prieš mėnesį nebemokėjo už išperkamąją automobilių nuomą.
