Kauno mokslininkų atradimas sudrebins reklamos rinką?

Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai ir studentai sukūrė pirmąjį lietuvišką interaktyvų reklamos stendo prototipą, kuris ne tik transliuoja reklamą, bet ir fiksuoja ją stebėjusiųjų vartotojų statistinius duomenis.

Vaizdo kameros seka kiekvieną prie stendo priėjusį žmogų, programinė įranga nustato lytį bei amžių.<br>P.Mantauto nuotr.
Vaizdo kameros seka kiekvieną prie stendo priėjusį žmogų, programinė įranga nustato lytį bei amžių.<br>P.Mantauto nuotr.
KTU mokslininkams pavyko sujungti reklamos transliacijos bei statistinių duomenų rinkimo technologijas.<br>P.Mantauto nuotr.
KTU mokslininkams pavyko sujungti reklamos transliacijos bei statistinių duomenų rinkimo technologijas.<br>P.Mantauto nuotr.
KTU mokslininkams pavyko sujungti reklamos transliacijos bei statistinių duomenų rinkimo technologijas.<br>P.Mantauto nuotr.
KTU mokslininkams pavyko sujungti reklamos transliacijos bei statistinių duomenų rinkimo technologijas.<br>P.Mantauto nuotr.
KTU mokslininkams pavyko sujungti reklamos transliacijos bei statistinių duomenų rinkimo technologijas.<br>P.Mantauto nuotr.
KTU mokslininkams pavyko sujungti reklamos transliacijos bei statistinių duomenų rinkimo technologijas.<br>P.Mantauto nuotr.
Vaizdo kameros seka kiekvieną prie stendo priėjusį žmogų, programinė įranga nustato lytį bei amžių.<br>P.Mantauto nuotr.
Vaizdo kameros seka kiekvieną prie stendo priėjusį žmogų, programinė įranga nustato lytį bei amžių.<br>P.Mantauto nuotr.
Interaktyvus stendas – technologiškai nesudėtingas įrenginys. Jį sudaro ekranai, kompiuteris, dvi aukštos raiškos vaizdo kameros ir bevielio ryšio įrenginys.<br>P.Mantauto nuotr.
Interaktyvus stendas – technologiškai nesudėtingas įrenginys. Jį sudaro ekranai, kompiuteris, dvi aukštos raiškos vaizdo kameros ir bevielio ryšio įrenginys.<br>P.Mantauto nuotr.
Kauniečių sukurta technologija jau domisi prekybos ir paslaugų centro „Mega“ vadovai.<br>P.Mantauto nuotr.
Kauniečių sukurta technologija jau domisi prekybos ir paslaugų centro „Mega“ vadovai.<br>P.Mantauto nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Nerijus Povilaitis

May 25, 2015, 6:27 PM, atnaujinta Nov 26, 2017, 4:57 PM

Nors panašios programinės įrangos pasaulyje egzistuoja, kauniečiams pavyko vienoje technologinėje platformoje sujungti reklamos transliacijos ir reklamos analitikos sistemas.

KTU mokslininkų sukurtas stendas iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip didžiulis, reklamą transliuojantis ekranas, tačiau lietimui jautrus paviršius jį paverčia interaktyviu – žmogus, pirštu pasirinkdamas pateikiamą meniu gali gauti jį dominančią informaciją. Darbas su šiuo stendu primena naršymą planšetinio kompiuterio programėlėje.

Panaudojimo galimybės – itin plačios

Esminė ir didžiausias perspektyvas turinti naujovė – stende įdiegta veidų atpažinimo sistema. Vaizdo kameros seka kiekvieną prie stendo priėjusį žmogų, programinė įranga nustato žmogaus lytį bei amžių. Taip pat fiksuojama, kokie veiksmai stende atliekami, kokios informacijos ir kiek laiko ieškoma.

Šiuos duomenis stende esantis kompiuteris siunčia į tarnybinę stotį, kur sistema analizuoja ir pateikia bendrą vartotojų, žiūrėjusių į reklamą, statistiką. Žmonių asmeniniai duomenys nėra kaupiami ar saugomi.

„Visa informacija vizualizuojama, todėl reklamos užsakovas realiame laike gali matyti visapusišką statistiką. Pavyzdžiui, kiek vyrų bei moterų matė reklamą, kokių amžiaus grupių atstovai domėjosi vienu ar kitu produktu ar paslauga“, – lrytas.lt sakė įvairių sričių mokslininkus į komandą subūręs KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro darbuotojas Paulius Nezabitauskas.

KTU mokslininkų sukurtą žmonių identifikavimo pagal lytį bei amžių sistemą galima naudoti ir atskirai, nuo ekrano atjungiant nedidelį modulį. Jį sudaro kompiuteris, vaizdo kamera bei ryšio su serveriu modulis.

„Sistemos, leidžiančios fiksuoti kokios lyties ir amžiaus žmonės lankosi vienoje ar kitoje vietoje pritaikymo galimybės – itin plačios. Pirkėjų srautų sudėties analizė – tik vienas jos panaudojimų būdų. Šios sistemos pagalba galima, pavyzdžiui, fiksuoti, kiek vyrų ar moterų muziejuje apžiūri skirtingus eksponatus“, – sakė KTU Elektros ir valdymo inžinerijos fakulteto Informatikos inžinerijos mokslų daktaras Vidas Raudonis.

Daugiau nei 10 metų žvilgsnio sekimo technologijos vystymo srityje dirbantis mokslininkas prognozavo, jog technologijoms sparčiai tobulėjant, sukuriant vis mažesnius kompiuterius, tokios sistemos netolimoje ateityje taps itin kompaktiškomis.

Veidus analizuoja ir „Microsoft“

KTU mokslininkų sukurtas interaktyvus stendas – technologiškai nesudėtingas įrenginys. Jį sudaro ekranai, kompiuteris, dvi aukštos raiškos vaizdo kameros ir bevielio ryšio įrenginys. Visi šie komponentai laisvai prieinami rinkoje.

Pati sudėtingiausia sistemos dalis – kauniečių sukurta programinė įranga, analizuojanti užfiksuotus žmonių veidus ir nustatanti jų lytį bei amžių. Jos kūrimas buvo sudėtingiausias etapas. Idėjos įgyvendinimas nebuvo lengvas, nes nemažai bandytų technologijų nepasiteisino. Ledai pajudėjo prie stendo kūrimo prisijungus KTU mokslininkams daktarui V.Raudoniui ir profesoriui Arūnui Lipnickui.

„Automatinės žmonių aptikimo ir identifikavimo sistemos sukūrimo uždavinys man pasirodė labai įdomus. Kartu su kolega A. Lipnicku vaizdų apdorojimo ir dirbtinio intelekto srityje dirbame daugiau nei 10 metų, todėl šis projektas mums pasirodė gera proga pademonstruoti savo „raumenis“, – pasakojo V. Raudonis.

Potencialūs sistemos naudotojai buvo reiklūs ir reikalavo iš sistemos, iš pirmo žvilgsnio, techniškai sunkiai realizuojamų funkcijų. Tačiau mokslininkai džiaugiasi, kad didžioji dalis pageidaujamų funkcijų tokių, kaip lyties, žmogaus amžiaus nustatymas, jau yra įdiegtos prototipe.

„Iš pastarųjų dienų pranešimų spaudoje galima pastebėti, kad net didžiosios koorporacijos, pavyzdžiui, „Microsoft“, užsiima žmonių veidų analize iš pateiktų nuotraukų. Mūsų atliktas darbas parodo, kad einame teisinga linkme ir tai, kad dar daug ką galima geriau padaryti, pavyzdžiui, kuriant interaktyvią reklamą prisitaikančią prie žiūrovo poreikių“, – sakė A. Lipnickas.

Užfiksavo keistas tendencijas

Prie bendraminčių komandos prisijungė ir Liudas Ubarevičius, dirbantis interaktyvios reklamos programavimo srityje bei KTU Ekonomikos ir verslo marketingo studentės, kurios atliko panašių įrenginių ir sistemų rinkos bei gaminių dizaino tyrimus.

Anot idėjos autorių, iš pirmo žvilgsnio atrodantis nesudėtingas projektas įgyvendinimui reikalavo ne tik technologinių žinių, tikslumo, bet ir konkrečių sričių informacinių technologijų, pramoninio dizaino inžinerijos specialistų pagalbos.

Šiuo metu sukurtas interaktyvus stendas su vartotojų analizavimo sistema laikomas prototipu, kurį testuojant bus siekiama gerinti visos sistemos kokybę.

„Kauno prekybos ir laisvalaikio centras „Mega“ sutiko išbandyti šį stendą savo erdvėse, tapdamas idėjos autorių konsultantu, nes tik būnant šalia potencialaus kliento galima žinoti tikslius poreikius ir gauti konkrečias pastabas, pasiūlymus“, – teigia idėjos autoriai.

Mokslininkai prisiminė, jog testuojant stendą „Megoje“ neapsieita be kuriozų. Stebint sistemos darbą pastebėta keista anomalija – kompiuteris fiksavo net pusantros valandos vaizdo kameros aprėpties zonoje buvusius tuos pačius vyrus. Įtarus, jog tai gali būti klaida, specialistai nuvyko į prekybos centrą.

„Megoje“ mūsų stendas buvo pastatytas netoli įrengtos vaikų žaidimų aikštelės. Pastebėjome tendenciją, kad šeimoms atvykus apsipirkti, vaikai nuvedami į žaidimų erdvę, o vyrai laiką leidžia netoliese, sėdėdami ant suoliukų ir retkarčiais žiūrėdami į reklaminį stendą. Todėl stendo kameros ilgą laiką fiksavo tuos pačius žmones. Kilo mintis, kad tokiu reiškiniu reikia pasinaudoti, pavyzdžiui esant didesniam vyrų srautui ir būnant jiems ilgesniam laikui, stendas gali rodyti reklamą arba naudingą informaciją skirtą tik vyrų auditorijai“, –dėstė daktaras V.Raudonis.

Stendas – ir bibliotekoms, ir bankams

Pirmąjį lietuvišką interaktyvų reklaminį stendą gali naudoti ne tik prekybininkai, bet ir universitetai, bibliotekos, muziejai, oro uostai, autobusų ir traukinių stotys, bankai – visi, norintys suteikti vartotojams reikalingą informaciją ir leisti patiems ją pasirinkti, bei tie, kam svarbu įvertinti, kuo labiausiai domėjosi jų lankytojai, vartotojai.

Projekto autoriai prognozuoja, kad ateityje interaktyvūs reklamos stendai su vartotojų analizavimo sistemomis taps populiarus reklamos transliavimo ir, tuo pačiu, reklamos analizavimo įrankis, už kurio paslaugas bus mokama priklausomai nuo reklamą pastebėjusių vartotojų skaičiaus.

Idėjos įgyvendinimui reikėjo ne tik nemažų finansinių išteklių, bet ir reklamos gamybos specialistų, programuotojų žinių ir patirties. Parengus projektą, įkūrus įmonę MB „Persimonas“ (persimonas.com) ir pasinaudojus Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) finansavimo priemonės „Komercinti mokslinių tyrimų rezultatus“ teikiama parama, idėjos realizavimui buvo gauta 21 tūkst. eurų finansinė parama.

Jau domisi prekybininkai

Šiuo metu vyksta intensyvūs prototipo testavimo darbai, stebima kaip prekybos ir laisvalaikio centre „Mega“ vartotojai reaguoja į technologiją, kokie vartojimo įgūdžiai.

„Jau dabar galime pasakyti, kad vaikai, jaunimas nepraeina pro šalį nepaspaudinėję ekrano. Idėjos autoriai tikisi, jog greitu metu pagerinus kokybinių duomenų parametrus, šis stendas bus perkeltas ir į kitas erdves, kuriose bus galima realiai įvertinti tokios technologijos poreikį ir tolimesnes galimybes. Į šios idėjos įgyvendinimą investavome ne tik finansus, bet ir savo laiką, žinias, buvo įkurtas startuolis „Persimonas“, todėl tikimės, kad greitu metu projektas pradės teikti finansinę naudą ir įmonei, ir universitetui“, – sakė L.Ubarevičius.

KTU mokslininkų sukurtu išradimu jau domisi vieno didžiausio šalyje prekybos centro atstovai. Verslininkai puoselėja dideles viltis – šiuos stendus panaudoti ne tik reklamai, bet ir sujungiant su elektroninės prekybos sistema suteikti galimybę prekes įsigyti tiesiog naršant katalogą.

„Žmogus gali pasižiūrėti ne tik tai, ką mes siūlome, bet pats pasirinkti tai, kas jam įdomu. Labai svarbi galimybė stebėti, kaip klientai reaguoja į reklamą, pagal tai galima koreguoti jos turinį. Žvelgiant pasaulio mastu, užsienio šalių didžiuosiuose prekybos centruose ši technologija jau naudojama“, – sakė prekybos ir laisvalaikio centrą „Mega“ valdančios bendrovės „Baltic RED“ rinkodaros vadovė Rasa Vyšniauskienė.

Šiuo metu vyksta intensyvus pasiruošimas „Megos“ plėtrai. Jos metu planuojama visus reklaminius stendus prekybos centre pakeisti skaitmeniniais.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.