Rusija siekia uždrausti dar vieno produkto importą iš Lietuvos

Rusijos žemės ūkio ministerija pradėjo žygius siekiant uždrausti įvežti pieno produktus be laktozės. Rusijos žiniasklaida skelbia, kad taip paženklinti produktai importuojami ir iš Lietuvos. Rusai piktinasi, kad užsienio įmonės oficialiai nurodo gaminius be laktozės, bet iš tiesų į Rusiją gabena įprastą pieno produkciją. Dėl to nori nuo vasaros pradžios apkarpyti gaminių be laktozės importą.

Tam tikruose pieno produktuose – ilgai bręstančiuose sūriuose ar gaminiuose iš rūgštaus pieno laktozės yra nedaug.<br>P.Lileikio nuotr.
Tam tikruose pieno produktuose – ilgai bręstančiuose sūriuose ar gaminiuose iš rūgštaus pieno laktozės yra nedaug.<br>P.Lileikio nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Audrė Srėbalienė, Simona Viltrakytė

May 26, 2015, 3:53 PM, atnaujinta Nov 26, 2017, 11:32 AM

Šis kol kas nėra draudžiamas įvežti į Rusiją.  Rusijos žemės ūkio ministerija niršta, kad pieno produktus be laktozės įveža kelios dešimtys ES šalių, tarp kurių – ir Lietuva, Lenkija bei Estija. Tuo tarpu mūsų pieno produktų gamintojai guldo galvą, kad nuo embargo pradžios į Rusiją nebegabena jokių prekių.

Įtaria klastą

Rusijos žemės ūkio ministerijos departamentams nurodyta, kad šie pieno ir jo gaminių be latozės (pieno cukraus) importo klausimą išnagrinėtų iki birželio 1 dienos.

Rusijos pieno gamintojai tikina, kad pastaruoju metu pagausėjo atvejų, kai į šalies teritoriją įvežama įprastų pieno gaminių, tarkime, sūrio, nors oficialiai nurodoma, kad tai – produkcija be laktozės, praneša vedomosti.ru.

Draudimas į Rusiją įvežti maisto produktus ir žemės ūkio produkciją šalims, įvedusioms sankcijas Rusijai, buvo paskelbtas praėjusių metų rugpjūčio pradžioje. Į draudžiamų prekių sąrašą pateko tokie produktai kaip sūris, pienas ir pieno gaminiai.

Tačiau po savaitės buvo pasiūlyta panaikinti embargą kai kurioms prekėms, tarp jų ir – pieno gaminiams be laktozės. Tokia idėja grįsta tuo, jog pieno produkcijos gaminiai be laktozės reikalingi žmonėms, turintiems sveikatos sutrikimų, o Rusijos gamintojai nepatenkina paklausos. Skaičiuojama, kad Rusijos gamintojai pieno be laktozės pagamina vos 1 proc. nuo viso išgaunamo pieno.

Iki embargo vienintele šalimi, iš kurios į Rusiją būdavo vežama laktozės neturinti produkcija, buvo Suomija ir joje veikianti įmonė „Valio“. Dabar Rusijos tarnybos skelbia, jog tokių šalių atsirado 20, o tarp jų yra ir Lietuva, Estija, Lenkija.

Viena išeičių – konkrečias laktozės neturinčias prekes registruoti kaip gydomąsias, tačiau tam reikėtų atlikti laboratorinius tyrimus. Visi kiti gaminiai būtų braukiami iš sąrašo, pagal kurį prekes galima įvežti į Rusiją.

Pabandė ir atsitraukė

  Pasak Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktoriaus Egidijaus Simonio, iš Lietuvos į Rusiją po embargo nebuvo išgabenta nė vieno kilogramo pieno gaminių, ilgai fermentuojamų sūrių – taip pat. „Rusija nieko neįsileido. Pernai, kai buvo įvestas embargas, bet dar palikta galimybė eksportuoti pieno produktus be laktozės, bendrovė „Rokiškio sūris“ ir kitos pieno perdirbimo įmonės dar bandė sukrauti fermentinių sūrių siuntą.

Jos atliko visus būtinus laboratorinius tyrimus, įrodančius, kad gaminiuose tikrai nėra laktozės, deramai juos paženklino. Tačiau Rusija tos siuntos neįsileido“, – sakė E.Simonis. 

Norint “suminkštinti“ Rusijos širdį, reikėtų įveikti šūsnį reikalavimų.

„Tai labai ilga procedūra. Reikia ne tik jos laboratorijose atlikti gaminių tyrimus, bet ir juos registruoti “Rospotriebnadzor“ (Rusijos vartotojų teisių apsaugos) tarnyboje. Leidimą turi duoti ir Rusijos fitosanitarijos ir veterinarijos priežiūros tarnyba“, – sakė E.Simonis. 

Kadangi gaminių be laktozės poreikis yra menkas, sudėvėti tiek klumpių – atlikti tiek užduočių, kiek jų yra sugalvojusi Rusija, gamintojams, esą, nė neverta.    

Bendrovės „Pieno žvaigždės“ atstovas Audrius Statulevičius taip pat patikino,  kad sūrių be laktozės eksporto į Rusiją galimybė tėra teorinė. Realiai ji neveikia.

„Mes ją apsvarstėme. Bet tuo viskas ir baigėsi. Jokių konkrečių žingsnių taip ir nežengėme. Nes bet koks produktas, kurį ketinama gabenti į Rusiją, turi būti sertifikuotas – ištirtas Rusijos laboratorijose bei registruotas. Tai labai sudėtinga“, – sakė A.Statulevičius.  

Kažkas nugabena?     O gal fermentiniai sūriai, kuriuose paprastai laktozės beveik nebūna, į Rusiją patenka aplinkiniais keliais, pavyzdžiui, iš Baltarusijos?

 “Duomenų apie reeksportą neturiu. Tačiau tiesiai iš Lietuvos į Rusiją tikrai nėra jokio pieno produktų eksporto“, – patikino E.Simonis.

„Mes žinome, kam ir kiek parduodame gaminių. Tačiau nesekame, kaip tie produktai klaidžioja vėliau, kur juos deda pirkėjai, juos nupirkę iš mūsų. Už kitus garantuoti juk nieko neįmanoma. Tačiau jei ir egzistuoja koks nors reeksportas, jis galėtų būti nebent labai menkas“, – sakė A.Statulevičius.

  „Lietuvoje specialiai negaminama produktų be laktozės, pavyzdžiui, sviesto ar pieno. Pertvarkyti gamybą nėra paprasta. Tam reikia specialios technologijos, tad reikia ir specialios įrangos. Investuoti į ją nėra prasmės – tokių gaminių poreikis yra mažas“, – lrytas.lt yra sakęs ir bendrovės „Rokiškio pienas“ vadovas Dalius Trumpa.

Šnairuoja į sūrius

  Tam tikruose pieno produktuose – ilgai bręstančiuose sūriuose ar gaminiuose iš rūgštaus pieno laktozės yra nedaug. Pavyzdžiui, parmezano gamybos technologija laktozės kiekį sumažina vos ne iki nulio, nes ji suskaidoma konservavimo medžiagomis.

Jogurte laktozės yra šiek tiek daugiau, tačiau naudojant specialią technologiją šios medžiagos kiekį galima sumažinti iki nulio.

Rusai mano, kad atsižvelgdamos į šį technologinį rodiklį užsienio įmonės pradės savo gaminius registruoti ir eksportuoti į Rusijos rinką kaip laktozės neturinčias prekes. Techniniuose Muitų sąjungos reglamentuose nurodoma, kad laktozės neturinčia produkcija laikomos prekės, jei jose šio angliavandenio kiekis neviršija 0,1 gramo vienam litrui.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.