„Tokia prasta prekyba buvo tik tuomet, kai atidarėme parduotuvę, – prieš penkerius metus.
Tuomet buvome nežinomi, reikėjo laiko paskleisti žiniai apie save, suprasti pirkėjų poreikius, o dabar pirkėjų nebeliko“, – liūdnai kalbėjo dviejų butikų „Boho Chic“, siūlančių daugiausia lietuvių dizainerių sukurtus drabužius ir aksesuarus, bendraturtis Saulius Ivanauskas.
Pagrindiniai pirkėjai buvo rusai – daugumos jų kelionės tikslas būdavo apsipirkti.
Į pirkinių krepšius keliaudavo toli gražu ne tik tai, ko reikia ir kas tinka. Pagauti aistros pirkti, jie išlaidaudavo pernelyg neskaičiuodami.
Kai lyja, nusiperka skėtį
Dėl nuvertėjusio rublio dalis rusų į Lietuvą ir kitas Baltijos šalis nebeatvyksta, dalį keliauti stabdo nežinia, ar nebus dar blogiau.
Yra tokių, kurie įsivaizduoja, kad Lietuva rusams nebesvetinga, o tie, kurie dar atvyksta, nebeišlaidauja.
Pasak S.Ivanausko, rusai ir baltarusiai jo parduotuvėse pastaraisiais metais sudaro vos apie dešimt procentų buvusio srauto.
Turistų iš Europos ar Jungtinių Amerikos Valstijų pirkėjais nepavadinsi.
Jie užsuka, žvalgosi, grožisi, žeria komplimentus dėl įdomių idėjų ir svetingumo, tačiau jei perka, tik simboliškai.
Juolab kad daug keliaujantys žmonės neturi įpročio kaskart vežtis namo galybės suvenyrų iš aplankytos šalies sau ir artimiesiems.
„Jei netikėtai užklumpa lietus, nusiperka skėtį“, – pavyzdį pateikė S.Ivanauskas.
Koją kišo ir euras
Maža to, prekybą metų pradžioje labai stabdė ir euro įvedimas. Atrodė, kad pirmaisiais mėnesiais lietuviai neidavo apsipirkti vien todėl, kad nedrįso atsiskaityti naująja valiuta.
Apie tai jam buvo pasakoję ir bičiuliai verslininkai iš Latvijos, kur euras nacionalinę valiutą pakeitė anksčiau nei Lietuvoje.
Nors S.Ivanauskas sako regintis neblogą verslo senamiestyje ateitį, pats su žmona jau ketina parduoti verslą Vilniaus senamiestyje ir nauja veikla užsiimti pajūryje.
Pradėti verslą – blogas metas
Prieš pusmetį duris atvėrusios peteliškių parduotuvės „Dom Bow Ties“ šeimininkas Dominykas Žėkas didesnių problemų kol kas nepatiria, tačiau bendraudamas su kaimynais iš greta įsikūrusių parduotuvėlių dažnai išgirsta, kad pradėti verslą senamiestyje dabar yra pats prasčiausias metas.
Anksčiau sėkmei pakakdavo to, kad dirbi senamiestyje.
Dabar tenka gerokai pasukti galvą, kaip patraukti praeivių bei turistų dėmesį ir pasiūlyti tai, dėl ko vilniečiai į parduotuvę atvyktų specialiai iš miesto pakraščio.
„Šiek tiek vyriškų aksesuarų siūlo įvairios drabužių parduotuvės didžiuosiuose prekybos centruose, bet ne iš vieno peteliškių mėgėjo esu girdėjęs, kad teko išnaršyti Vilnių, bet norimos spalvos ar formos varlikės neaptikdavo.
Taip kilo mintis apie peteliškių parduotuvę, kurioje žmonės galėtų šiuos aksesuarus apžiūrėti, pasimatuoti, prisiderinti prie reikiamos aprangos ar užsisakyti.
Kol kas sekasi neblogai. Turistų užsuka, bet pagrindiniai mūsų pirkėjai – lietuviai“, – pasakojo D.Žėkas.
Pirkdavo net nežiūrėdami
D.Žėkas iš kaimynų pasakojimų žino, kaip užsukę turtingi rusai apsipirkinėdavo: besdavo pirštu į patikusį dirbinį nė dorai neapžiūrėję ar pasimatavę ir atseikėdavo solidžią sumą už pirkinius neprašydami nuolaidų.
Dabar būna, kai per dieną nesulaukę pirkėjų parduotuvėlių savininkai susiruošia namo anksčiau, nei nurodomas darbo laikas.
Kiti, priešingai, darbą pradeda gerokai anksčiau nei dauguma – dešimtą ar vienuoliktą valandą ryto ir naktinėja iki dešimtos vienuoliktos vakaro, tikėdamiesi, kad kai nedirbs aplinkiniai, pas juos užklys praeiviai.
Šurmulio į senamiesčio parduotuves įlieja apsipirkti pigiau skatinantys renginiai – vienas tokių vyko praėjusį savaitgalį, kai dauguma parduotuvėlių viliojo bent penkiolikos procentų nuolaida ir kitais specialiais pasiūlymais, tačiau tokios nuolaidos pirkėjų nemasina taip, kaip kone perpus pigiau ką nors įsigyti nuolat kviečiantys prekybos gigantai.
Pirkinius siunčia paštu
Lino siuvinių parduotuvės „Linen Tales“ prekės ženklo vadovė Vaida Kniūkštienė rusų, kaip reikšmingos pirkėjų dalies, jau nebeįvardija.
Dabar ji stengiasi uždirbti iš atvykstančių skandinavų, japonų, amerikiečių.
Maždaug pusė jų perka šį tą kaip suvenyrus, kiti pasirūpina tekstile namams: patalyne, staltiesėmis, rankšluosčiais.
Kadangi pastarieji yra sunkūs ir gerokai pasunkina bagažą, parduotuvės darbuotojai siūlo galimybę pirkinius išsiųsti paštu tiesiai į nurodytą šalį, vilioja pirkėjus ir specialiais pasiūlymais bei nuolaidomis.
Išnykę rusai gali tapti ir privalumu
Ieva Vainaitė
Viešosios įstaigos „Pasaka mieste“ įkūrėja ir renginio „Shopping Night Out“ rengėja
„Senamiesčio parduotuvėlių savininkams ūpą gerokai numušė ir sumažėjęs pirkėjų iš Rusijos srautas, ir euro įvedimas. Tačiau aš matau teigiamą šių pokyčių naudą.
Dabar, kai renginys tampa nuolatinis ir vyksta du kartus per metus – gegužę ir spalį – pradėjome aktyviai bendradarbiauti su viešbučiais, kelionių organizatoriais ir tikimės apsipirkimu senamiestyje sudominti iš įvairių pasaulio šalių atvykstančius turistus. Rusus Lietuvoje labiausiai traukė tai, kas blizgu ir kas pažymėta garsiais, nors ne visuomet originaliais prekių ženklais.
Artimiausiu metu turėtų natūraliai blizgučius ne tik „Akropolis“ ir kiti didieji prekybos centrai, kartu – ir senamiesčio parduotuvės.
Ta stilistika, kurią siūlo lietuviai aprangos kūrėjai, artima norvegams, danams, švedams, japonams. Daug bendrauju su viešbučių atstovais ir jie pastebi, kad vis dažniau skandinavės atvažiuoja savaitgaliui į Lietuvą tiesiog apsipirkti. Ketiname padirbėti šia linkme, ir jei jau baltarusiams anksčiau buvo organizuojamos specialios kelionės apsipirkti „Akropolyje“, kodėl tokių kelionių nepasiūlius originalumą, rankų darbą ir kokybę vertinantiems skandinavams bei vakariečiams?
Ir kainos Lietuvoje jiems bent kol kas yra patrauklesnės nei savo šalyse.“
