Terminalo statybos užtruko kelerius metus. Antradienį atidaryto terminalo tikslas – skatinti logistikos įmones derinti kelių rūšių transportą, pasinaudojant kiekvieno jų privalumais. Logistikos įmonėms VIT atvers naujų galimybių plėsti rinkas, siūlyti partneriams operatyviai pergabenti krovinius Rytų ir Vakarų kryptimis. Be to, ši paslauga tausos gamtą.
Intermodalinio terminalo atidarymo ceremoniją pradėjo Lietuvos ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius. Jis prisiminė, kad jam būnant susisiekimo ministru 2007-aisiais buvo priimtas sprendimas įkurti logistikos terminalus.
„Norėčiau padėkoti visiems, kurie tuomet suprato to svarbą transporto sektoriui. Tai buvo mūsų šalies transporto sistemos plėtros objektai. Džiaugiuosi, kad šiandien galime dalyvauti tokioje šventėje.
Tikiu, kad tai teigiamai atsilieps visai mūsų šalies transporto sričiai. Ir Kauno intermodalinis terminalas vaidins svarbų vaidmenį“, – per Vilniaus intermodalinio terminalo atidarymo ceremoniją kalbėjo premjeras. Jis linkėjo, kad terminalu besinaudosiančius verslo atstovus lydėtų sėkmė.
Planuojama, kad šiemet jau bus panaudojama apie 30 proc. terminalo pajėgumų. Tad krovinių srautas netrukus padidės. Anot premjero, tikslas yra pritraukti kuo daugiau krovinių iš Kinijos, Kazachstano į Klaipėdą. Dėl to jau tartasi suKazachstano valdžia. Ir, anot premjero, sulaukta itin palankios reakcijos. „Džiugu, premjere, kad jūsų padaryta pradžia mums leido pasiekti pabaigą“, – sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.
R.Sinkevičius dėkojo statybininkams, rangovams, užsakovams ir pagyrė įmonę, vadovavusią darbams.
„Linkiu, kad įdėtos lėšos duotų grąžą. Kviečiu visus čia kurtis, kurti verslą, darbo vietas. Terminalas atneš ne tik ekonominės naudos, bet ir gerins ekologinę padėtį. Linkiu, kad viskas būtų vienoje vietoje ir skaidru“, – sakė ministras. „Šiuo metu Europoje intermodalinių terminalų yra maždaug trys šimtai, o šiemet šį sąrašą papildys ir du lietuviški – Vilniaus ir Kauno konteineriniai terminalai.
Šiuose terminaluose kroviniai, esantys konteineriuose, bus perkraunami tarp geležinkelio ir automobilių transporto priemonių. Jų veikla padės didinti Lietuvos transporto ir logistikos sistemos konkurencingumą tarptautinėje rinkoje, sukurs naujų darbo vietų, sumažins automobilių kelių apkrovą. Be to, intermodaliniu transportu gabenant prekes turėtų sumažėti ir logistikos išlaidos“, – kalbėjo premjeras A. Butkevičius.
Vilniaus terminalas užtikrins krovinių išskirstymą Vilniaus regione bei greitą jų perkrovimą į traukinius, kursuojančius tarp Klaipėdos jūrų uosto ir Rytų Europos bei Azijos šalių, o Kauno – greitai ir efektyviai perkrauti krovinius, atvykstančius iš Rytų ir keliaujančius į Vakarus.
„Geografiniu požiūriu abu terminalai yra nepaprastai patogiose vietose. Pirmasis – sostinėje, kur sukuriama didelė dalis šalies bendrojo vidaus produkto, bei netoli sienos su Lenkija ir savo prieigos prie Baltijos jūros neturinčios Baltarusijos, antrasis – šalia tarptautinio Kauno oro uosto bei Kauno laisvosios ekonominės zonos.
Didelį privalumą terminalui suteikia ir kelių ir geležinkelių logistikos išsidėstymas, jungiantis Rytus ir Vakarus per Klaipėdos uostą, bei Pietų Europą ir Šiaurės valstybes per VIII transeuropinį transporto koridorių“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.
Jau susidomėjo verslo lyderiai
Aplink terminalą besikuriančiame logistikos parke yra sudaryta galimybė nuomotis žemės sklypus gamybai, produkcijos sandėliavimui ir kitoms paslaugoms teikti. Su 15 įmonių, tarp kurių ir laivybos milžinė „MSC Vilnius“, jau pasirašyti ketinimų protokolai. Terminalu naudosis didelės verslo įmonės, tarp kurių – „Maxima“, „Maersk“ ir kitos.
Terminalas galės dirbti trimis pamainomis, tiesa, kol kas jis dirbs viena pamaina. Vienos pamainos metu bus galima perkrauti 140 konteinerių. Intermodaliniame terminale dirbs 100 specialistų, tarp jų – veterinarijos tarnybos, muitinės profesionalai.
Šalies valdžios ir verslo atstovai tikri, kad viešųjų logistikos centrų, kurie atsiras ir Kaune, Klaipėdoje, plėtra užtikrins Lietuvos transporto sistemos konkurencingumą.
Intermodalinis terminalas padės sutelkti skirtingas transporto rūšis. Taip pat prisidės prie ES iškelto tikslo – daugiau krovinių, kurie turi keliauti ilgesnius atstumus, pavyzdžiui 300 kilometrų, perkelti vežti transportu, darančiu kur kas mažesnį neigiamą poveikį aplinkai. Be to, geležinkelis yra ir ekonomiškesnis.
VIT teritorijoje yra administracinis pastatas, veterinarijos bei augalininkystės tarnybų atstovybės, konteinerių remonto bazė, trys muitinės patikros postai. Terminalas ypač svarbus tvarkant muitinės procedūras geležinkeliu ar autotransportu atvykstantiems kroviniams – čia esanti atstovybė padės greitai sutvarkyti importo, eksporto ir tranzito dokumentus.
VIT startuoja su reguliariu maršrutu Klaipėda – Vilnius kursuosiančiu konteineriniu traukiniu. Jis svarbus siekiant pritraukti tas logistikos įmones, kurios iki šiol krovinius gabeno tik vilkikais. VIT sudarys palankesnes sąlygas krovinių gabenimui geležinkelių transportu: kursuos tuo pačiu laiku kiekvieną dieną ir siūlys konkurencingą paslaugų kainą.
Kaip sakė įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka, Vilniaus intermodaliniame terminale per metus galės būti perkraunama per 100 tūkst. TEU konteinerių – šis įspūdingas kiekis bus atgabenamas iš Klaipėdos krovos terminalų nauju konteineriniu traukiniu „VIT EKSPRES“.
„Galiu drąsiai pasakyti, kad šiandien mes turime aštuonis konteinerinius traukinius. Šiandien vieną tokį pamatysime. Galime džiaugtis savo partneriais, kuriais pasitikime. Tikiu, kad galėsime sėkmingai įsitvirtinti šiame versle. Kaip vežėjai, turėsime ilgalaikę perspektyvą tiek Vilniaus, tiek Kauno intermodaliniuose terminaluose“, – sakė S.Dailydka.
Pasak jo, „Lietuvos geležinkelių“ klientai galės pamiršti visus rūpesčius – bendrovės padalinys „LG Ekspedicija“ pasirūpins visais dokumentais, vagonų užsakymu bei krovinių pristatymu. Dar vienas VIT užmojis – tapti sausumos uostu, kuriame būtų tokios pačios sąlygos palikti krovinius, kaip ir Klaipėdos uoste. Ši koncepcija padėtų labiau subalansuoti krovinių srautus ir turėti mažiau tuščių konteinerių vežimų, kas leistų logistikos kompanijoms efektyvinti savo veiklą.
Vilniaus intermodalinio terminalo vertė – 31,77 mln. Eur. 85 proc. projekto išlaidų vertės finansavo ES Sanglaudos fondas. Skaičiuojama, kad projekto grąža bus triskart didesnė ir sieks daugiau nei 105 mln. Eur, įvertinus ir naudą, kad daugiau krovinių bus perkelta vežti ekonomiškesnėmis transporto priemonėmis. VIT drauge su aplink jį besikuriančiu Vilniaus logistikos parku sudarys sąlygas Lietuvai tapti stipriausiu logistikos centru Baltijos šalių ir Rytų Europos regione.
Naujas terminalas – ir Kaune Antradienį Palemone atidarytas ir Kauno intermodalinis terminalas (KIT). Jo ypatybė – galimybė aptarnauti skirtingų vėžių sąstatus: „europinės“ (1435 mm pločio) ir kiek platesnės „rusiškosios“ (1520 mm pločio). Nuo vienos vėžės perkelti krovinius ant kitos leis net 40 tonų keliamosios galios ožinis kranas. „Kauno intermodalinis terminalas miestą įpareigoja atlikti dar labai daug darbų. Reikia, kad kraujas, kuris atplūs šia arterija, pasiektų Kauną ir jį maitintų, atnešdamas naudą ir kurdamas darbo vietas“ , – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
KIT įkurtas Palemone dėl patogios jo geografinės lokacijos: čia puikiai išvystyta geležinkelio infrastruktūra bei patogus susisiekimas su pagrindiniais šalies keliais, netoliese – tarptautinis Kauno oro uostas ir Kauno laisvoji ekonominė zona. Gana netoli ir Klaipėdos bei Kaliningrado jūrų uostai, atveriantys kelius į Vakarų bei Rytų Europos rinkas ir NVS šalis.
KIT įsikūręs Kauno viešajame logistikos centre, kurį planuojama plėsti, nors jau šiandien Palemono apylinkėse, Naujasodyje, Petrašiūnuose bei Kauno LEZ yra didelė verslo objektų santalka: vien Palemono prekių stotyje veikia daugiau kaip 300 įmonių.
