Pokalbis su Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) atstovais bei žvilgsnis į mažesnių miestų daugiabučių renovacijos tendencijas atskleidžia, jog šias ir panašias baimes daugumai gyventojų vis tik nusveria mintys apie renovacijos teikiamus privalumus.
Mažesni miestai irgi nenori atsilikti
Tai, kad pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą aktyviai renovuojasi ne tik didžiųjų, bet ir mažesnių miestų gyventojai, demonstruoja ir BETA statistika. Palyginus Mažeikių, Telšių, Akmenės, Skuodo miestų dydžius su didžiaisiais miestais, atitinkamai juose įgyvendinamų projektų skaičiai atrodo tikrai nemaži. Akmenėje šiuo metu renovuojama arba ruošiamasi pradėti renovuoti apie 16 daugiabučių namų, nors gyventojų skaičius rajone siekia tik apie 24 tūkst. Alytaus regiono BETA specialistė Rasa Bazarauskienė teigia, kad ir Alytaus regiono miestų gyventojai aktyviai įsijungia į renovacijos programą ir džiaugiasi rezultatais. „Regione daug norinčių renovuotis: tiek Simnas, tiek Lazdijai, tiek Leipalingis, tiek Veisiejai noriai renovuojasi ir džiaugiasi renovacijos rezultatais.“ – teigia specialistė. Taigi, panašu, jog noras renovuotis tikrai nepriklauso nuo miesto gyventojų skaičiaus.
Esminiai pokyčiai tapo varomąja jėga
Daugiabučių namų modernizavimo lūžis įvyko 2013 m., kai prie renovacijos proceso prisijungė savivaldybės. Tuomet ir prasidėjo didžioji modernizacijos banga: savivaldybės pradėjo vykdyti vyriausybės programą, pradėjo pasirašinėti sutartis, atrinko pačius neefektyviausius namus.
Nuo 2013 m. savivaldybės pradėjo gyventojams ruošti investicijų planus, techninius projektus bei rangos darbų projektus – tai buvo labai patogu, be to, buvo sutaupomos lėšos. Taip buvo palengvintas renovacijos inicijavimo ir vykdymo procesas, nes pagal ankstesnę programą gyventojai turėjo renovacijai pasirengti patys, o tai išgąsdindavo nemažą dalį gyventojų.
Imasi įgyvendinti ir ryžtingesnes priemones
Patvirtinus naująjį daugiabučių namų modernizavimo modelį, gyventojai ryžtasi vis daugiau investuoti ir renkasi kompleksinę renovaciją, taip pat drąsiau pritaria alternatyvių energijos šaltinių įrengimui daugiabučiuose namuose. Tai nekeista – sąlygos šiuo metu renovuoti būstą yra labai palankios.
Anot specialistės Aušros Bartkevičienės, būtent tai lėmė sąlygas, kad apie būstų renovacijos naudą pradėjo suprasti tiek mažesnių, tiek didžiųjų miestų gyventojai: „šiuo metu sąlygos yra suteikiamos tikrai geros – gyventojai gali naudotis 35 proc. parama, socialiai remtiniems gyventojams, gaunantiems kompensacijas už šildymą, renovacijos išlaidos yra padengiamos ir t.t. Taigi, kiekvienas gyventojas pasveria, kokias galimybes siūlo renovacija.“ Specialistės teigimu, jai retai tenka susidurti su gyventojų nuomonėmis, išreiškiančiomis skepticizmą būstų renovacijos atžvilgiu.
Jos nuomone, nuogąstavimus daugiausia teko girdėti iš Akmenės bei Naujosios Akmenės gyventojų, nes butų vertės šiuose miestuose mažos. Tačiau nepaisant to, net ir šių miestų gyventojai įvertinę visas renovacijos sąlygas, teikiamą paramą, lengvatas bei perspektyviai sutaupytas lėšas modernizavus būstą, vistiek nusprendžia, kad renovuoti savo daugiabučius tikrai verta.
„Dažniau pasigirsta pastabų, kad renovavus savo daugiabutį namą, butų vertės mažesniuose miestuose nekinta. Tačiau reali situacija parodo, kad taip nėra – butai renovuotuose daugiabučiuose yra paklausesni, nes kiekvienas gyventojas nori gyventi sutvarkytame daugiabutyje, kuris ne tik gražiai atrodo, bet ir šilumos energijos suvartoja perpus mažiau.“
Taigi, panašu, mažų miestelių gyventojų negąsdina migruojantys žmonės – žmonės nori gyventi gražesnėje aplinkoje, džiaugtis šiltesniu būstų, sutaupytais pinigais už šildymą ar padidėjusia būsto verte.
