Perkame per daug rūbų, o už juos mokame per mažai. Tokią žinią siunčia dokumentinis filmas „Tikroji kaina“, pasakojantis apie tai, kiek atsieina užgaidos vilkėti madingus ir palyginti kukliai kainuojančius drabužius. Juosta sukrečianti ir spaudžianti į kampą drabužių pramonę.
Ji pasakoja apie pesticidais, kuriais purškiami medvilnės laukai Indijoje, susargdintus vaikus, chemikalais užterštas Indijos upes, šimtus žmonių pražudžiusi gamyklos griūtį Bangladeše 2013-aisiais, kalnus išmestų rūbų Haityje.
„Šie drabužiai atsirado per mūsų kraują, – sako Shima Akhter, fabriko Bangladeše darbuotoja. – Noriu, kad gamyklos savininkai būtų supratingi ir rūpintųsi mumis taip, kad daugiau nei viena moteris neprarastų vaikų“.
Filme kalbinamas gamyklos Bangladeše savininkas, kuris aiškina, jog iš dalies dėl nesaugių darbo sąlygų kaltas ir nuolatinis spaudimas gaminti pigiai.
„Ar tikrai etiška pirkti marškinėlius, kainuojančius 5 JAV dolerius ar džinsų porą už 20 JAV dolerių“, – klausia kūrybos direktore tvaraus verslo konsultacijų bendrovėje „Eco-Age“ dirbanti Livia Firth.
Filme „Tikroji kaina“ kupina trikdančių faktų. Pateikiame keletą jų.
Per pastaruosius 15 metų nusižudė 250 tūkst. Indijos žemdirbių, auginančių medvilnę. Neretai to priežastis – išaugusios skolos.
Kasmet pasaulyje nuperkama 80 mlrd. drabužių. Tai 400 proc. daugiau nei prieš dvidešimt metų.
Kasmet amerikiečiai išmeta po 37 kilogramus tekstilės.
„Niekada dukart nesusimąstydavau apie drabužius, kuriuos vilkiu“, – prisipažino filmo režisierius Andrew Morganas.
Idėja sukurti filmą jam kilo po to, kai pamatė sukrečiančias nuotraukas vaikų, amžiumi labai panašių į jo paties, ieškančių šeimos narių gamyklos Bangladeše griuvėsiuose.
A.Morganas teigia, jog tam, kad situacija pasikeistų, reikia sisteminių pokyčių pramonėje, į kainą įtraukiant nesaugių darbo sąlygų kainą, taršą gamtai.
Tačiau kol tai neįvyko, režisierius ragina nustoti pirkti daug ir pigiai. Verčiau pirkti mažiau, bet kokybiškesnių prekių.
Parengta pagal cnn.com.
