Gegužės 24 dieną Graikijos vidaus reikalų ministras Nikos Voutsis pareiškė, kad keletas įmokų (viso 1,6 mlrd. eurų), kurias Atėnai turi pervesti Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) birželį, pervesta nebus, kadangi šalies biudžete nėra tiek pinigų. Jeigu Graikija negalės sumokėti savo skolų ir jai nepavyks gauti eilinės finansinės pagalbos porcijos iš Europos Sąjungos, ji bus priversta skelbti, kad yra nemoki ir negali įvykdyti savo įsipareigojimų.
Kodėl Graikija negali susitarti su kreditoriais?
Graikijos premjeras Alexis Tsipras pateko į sunkią padėtį: jis turi rasti tokį skolos grąžinimo klausimo sprendimą, kuris tenkintų ir tarptautinius kreditorius, ir savo šalies parlamentą. Viena vertus, valstybės biudžetas buvo formuojamas, tikintis Europos Sąjungos finansinės pagalbos.
Kita vertus, taupymo programa, kurią vykdyti reikalauja TVF, Europos Komisija ir Europos centrinis bankas (ECB) mainais už finansinę pagalbą, Graikijoje kaltinama tuo, kad ji jau pakėlė nedarbo kartelę iki 25 procentų, tokia pačia dalimi sumažino BVP ir trečdaliu – vidutinio namų ūkio pajamas.
Neįmanoma įsivaizduoti, kad valdančioji partija „Syriza“ atiduotų skolas užsienio kreditoriams anksčiau, nei išmokės pensijas 2,6 milijono šalies piliečių ir atlyginimus šešiems šimtams tūkstančių valstybės tarnautojų, rašo BBC interneto svetainė „bbc.com“.
Anot Graikijos finansų ministro Yanio Varoufakio, šalis „nuėjo tris ketvirčius kelio“, žengdama link kreditorių su jų reikalavimais, o dabar atėjo Briuselio ir TVF eilė žengti keletą žingsnių link graikų. Iki šiol lieka neišspręsti Atėnų ir ES klausimai dėl pensijų ir darbo rinkos reguliavimo, mokesčių didinimo ir biudžeto tikslinių rodiklių.
Ką galvoja graikai?
A.Tsipro partija „Syriza“ atėjo į valdžią šių metų sausį, pažadėjusi rinkėjams baigti su kreditorių primestu diržų veržimusi, ir bandymai tai padaryti tęsiasi jau keturis mėnesius. Nepaisant to, kad sėkmė nuo A.Tsipro kol kas yra nusigręžusi, visuomenės nuomonė jam palanki – graikai palaiko kietą savo valdančiosios partijos poziciją.
Apklausų duomenys, kuriuos pateikia „The Guardian“, rodo, kad 59 proc. šalies gyventojų mano, jog Atėnai turi priešintis Briuseliui, 89 proc. pasisako prieš pensijų mažinimą, 81 proc. nenori taikstytis su masiniais atleidimais. Tačiau grįžti prie drachmos graikai irgi nenori (apie tokio sugrįžimo galimybę kalba finansų ministras Y.Varoufakis) ir laiko, kad bet koks susitarimas su ES turi palikti eurą šalies valiuta.
Kada graikai pritrūks pinigų?
Nauja kreditorių trejetuko finansinės pagalbos dalis – 7,2 mlrd. eurų, kurių šaliai reikia einamiesiems įsipareigojimams vykdyti, šiuo metu yra įšaldyta. Norint, kad skrynia su šiais pinigais būtų atidaryta, Atėnai ir Briuselis turi suderinti reformų planą, tačiau sekmadienį vykusios Prancūzijos, Vokietijos ir Graikijos derybos atsidūrė aklavietėje. Dėl to Graikija gali tapti nemoki liepos mėnesį, po to, kai birželio 30 dieną pasibaigs pagalbos programos galiojimo terminas ar net anksčiau.
Ar įvyks „Grexit“?
Graikijos nebegalėjimas vykdyti finansinių įsipareigojimų ne tik pagilins ekonominę krizę šalyje, bet ir gali tapti blogu precedentu kitoms euro zonos šalims, jeigu Atėnuose vis dėlto bus nuspręsta ją palikti. Apie vadinamąjį Grexit daugelis analitikų kalba kaip apie realią perspektyvą (terminą naujadarą „Grexit“ 2012 m. vasario 6 d. „nukalė ir paleido į apyvartą“ du ekonomistai, JAV finansinių paslaugų bendrovės „Citigroup Inc.“ vyriausieji analitikai Ebrahimas Rahbari ir Willemas Buiteris, padarę angliškų žodžių „Greek exit“ – „Graikijos išėjimas“ – samplaiką, reiškiančią galimą Graikijos pasitraukimą iš euro zonos – Red.).
Tačiau vieningos nuomonės šiuo klausimu nėra. Štai privataus kapitalo investicijų strategas Enzio von Pfeilas, kalbėdamas per „Bloomberg“ televiziją gegužės 25 dieną, išsakė nuomonę, kad Atėnai žaidžia didelį žaidimą „Kas pirmas pasitrauks“ (angl. „Chicken game“ – vienas iš žaidimų teorijos uždavinių, kur du žmonės automobiliais dideliu greičiu važiuoja vienas į kitą – Red.) ir iš tikrųjų tikisi, kad Briuselis nesiūlys Graikijai palikti euro zonos dėl geopolitinių priežasčių, norėdamas neleisti jai suartėti su Rusija.
Pasak analitiko, dabartinė skolų krizė leis Graikijai nušauti du zuikius – ji paskelbs, kad negali įvykdyti įsipareigojimų ir tuo pačiu liks euro zonoje. Tos pačios nuomonės laikosi ir dauguma biržos verteivų: „Reuters“ apklausa rodo, kad balandžio mėnesį 40 proc. biržos brokerių buvo įsitikinę, jog Graikija pasitrauks iš euro zonos, jei taps nemoki, o gegužę tokių beliko tik 23 procentai.
Parengė Leonas Grybauskas
