Tačiau renovacijos specialistai, dirbantys Vilniuje, pastebi – įspūdinga statistika toli gražu nereiškia, jog kiekvieno sostinės daugiabučio gyventojai nekantrauja atnaujinti savo būstą. Apie modernizacijos baimę ir ryžtą Vilniuje savo įžvalgomis sutiko pasidalyti Rasa Burneikaitė, renovacijos projektų vadovė iš vienos didžiausių įmonių, prižiūrinčių daugiabučių modernizacijos procesą sostinėje.
Paramos mažėjimas tik paskatino
Nuo šių metų balandžio mėnesio valstybės parama modernizacijai sumažėjo nuo 40 proc. iki 35 proc. Tačiau pašnekovė patikina – 5 proc. sumažėjimas ne tik neatbaidė, bet ir dar labiau paskatino vilniečius aktyviai planuoti savo būsto modernizaciją.
„Iš savo patirties galiu pasakyti, kad jaučiamas didesnis sujudimas dėl modernizacijos. Gyventojai nemato 5 proc. sumažėjimo kaip praradimo. Nė karto nesu girdėjusi, kad kas nors sakytų: „Štai, nebeturime 40 proc. paramos, tai nebereikia nieko“. Visi mąsto kitaip – kad valstybės parama išlieka net 35 proc. Besidominčių modernizacija padaugėjo, bet, pastebėčiau, jog iš esmės didelių pokyčių nėra – už ir prieš modernizaciją pasisako maždaug po lygiai gyventojų“, – pasakoja Rasa Burneikaitė.
Kai kam geriausia reklama – kaimyno nuomonė
Projektų vadovė pastebi, kad modernizaciją, kaip galimą pasirinkimą, žmonės pradeda svarstyti tiek paskatinti sėkmės pavyzdžių, tiek išgirdę ekspertų nuomonę ir pamatę skaičiais išreikštą naudą.
„Jeigu pažiūrėtume į vyresnius nei 50 metų gyventojus, geresnės modernizacijos reklamos negu teigiama kaimyno patirtis, jiems, ko gero, nėra. O jaunesniems, išsilavinusiems gyventojams geriausia paskata – ekspertų nuomonė ir konkretūs skaičiai. Juos domina, kiek sutaupo šalia esantys jau modernizuoti daugiabučiai, kaip pakinta šilumos suvartojimas, kiek sumažėja sąskaitos ir t. t.
Taip pat didelę įtaką sprendimui turi bendros žinios apie modernizaciją ir jos naudą. Ne paslaptis, kad vyresnio amžiaus žmonių dėmesį labai patraukia istorijos apie modernizacijos nesėkmes. Kita vertus, jeigu kaimyno nuomonė apie modernizaciją – gera, tuomet ir vyresnio amžiaus žmonės labiau linkę pasisakyti už“, – dėsto pašnekovė.
Pelėsis – lyderis tarp baimių
Pasakodama apie dažniausiai per gyventojų susirinkimus girdimus nuogąstavimus, R.Burneikaitė neslepia – baimė dėl to, jog modernizuotame name atsiras pelėsis – viena populiariausių.
„Taip pat bijomasi dėl garantijų patikimumo. Žmonėms rūpi, kas bus, jeigu rangovas netikėtai bankrutuos. Tarp populiaresnių nuogąstavimų – ir klausimai, kas atsitiks, jeigu namas nesutaupys 40 proc. šilumos. Praktikoje tokie atvejai pavieniai ir įvyksta dėl šilumos sistemos reguliavimo bei panašių problemų.
Šiaip ar taip, galimybė, kad namas, kokybiškai įgyvendinus visas numatytas priemones, nepasieks užsibrėžto tikslo, labai nedidelė. Bet tokį nuogąstavimą tenka išgirsti gana dažnai. Išskirčiau šias tris baimes kaip populiariausias. Bent vieną iš jų tenka išgirsti kas antrame gyventojų susirinkime dėl renovacijos“, – sako pašnekovė.
Pradėjo suvokti kaip būtinybę
Pokalbio pabaigoje R.Burneikaitė pastebi, jog ryškėja tam tikra amžiaus grupė, kuri modernizaciją suvokia ne kaip prabangą, bet kaip būtinybę: „Modernizacijos kainos vertinimai – labai skirtingi. Jaunoji karta mato atnaujinimą kaip būtinybę. Ypatingai, jeigu gyvena namuose, kuriuose ne tik didelės šilumos sąskaitos, bet ir sienos pradeda trūkinėti, o balkonai – avarinės būklės. Tokių namų gyventojams aišku, jog remonto šiaip ar taip kažkada reikės, bet darant jį savarankiškai, niekas tam tikros išlaidų dalies jiems nekompensuos.“
