Nepaisant profesinių sąjungų protestų, premjeras teigia nesutinkantis vilkinti projektų, kurie esą tik pagerins darbo sąlygas dirbantiems žmonėms.
Yra ir pliusų, ir minusų
Vyriausybės pritarimą iš esmės gavusiam socialiniam modeliui, kurio pagrindinės dalys yra Darbo kodekso ir socialinio draudimo įstatymų pataisos, trūksta finansinio pagrįstumo, tačiau siūlomi pakeitimai turės teigiamos įtakos šalies darbo rinkai, teigia SEB banko prezidento patarėjas. Anot Gitano Nausėdos, bedarbių pašalpų susiejimas su nedarbo trukme, jų padidinimas ir pensijų indeksavimas yra geriausia, ką valdžia pasiūlė per pastaruosius 20 metų.
Finansų ekspertas Rimantas Rudzkis mano, jog socialinis modelis turėtų liberalizuoti darbo santykius, o tai yra svarbiausias šalies ekonomikos prioritetas.
„Sakyčiau, finansavimo pagrįstumo (trūksta – BNS). Jei yra kalbama apie pensijų indeksavimą, mokėjimą bazinės pensijos iš valstybės biudžeto – tokie dalykai turėtų būti pagrįsti skaičiais ir nustatytas aiškus planas, kaip prie šių sprendimų bus pereita. Šita pusė man keltų tam tikrų abejonių, tačiau dėl savo kompleksiškumo modelis man yra priimtinas, nes praktiškai jis paliečia didžiąją dalį darbo rinkos segmentų“ , – BNS komentavo G.Nausėda.
Anot jo, vieni svarbiausių pasiūlymų yra bedarbių pašalpų susiejimas su nedarbo trukme, jų padidinimas ir pensijų indeksavimas, kuris, anot ekonomisto, objektyviau nustatytų jų dydį, kuris nebebūtų siejamas su politiniais sprendimais.
„Iš principo tai yra geriausia, ką mūsų valdžia pasiūlė per pastaruosius 20 metų. Tai būtų bendras modelio įvertinimas“, – sakė G.Nausėda.
Jo žodžiais, modelis kiek netinkamai buvo pristatytas visuomenei, tačiau iš esmės jis suaktyvins procesus darbo rinkoje, leis darbdaviams kurti naujas darbo vietas.
„Buvo išneštas ir padėtas į dienos šviesą, o diskusijų prieš tai nebuvo, todėl galbūt interesų grupėms kai kurioms sunku suprasti, jog tai nėra darbdavių primesta prievarta – dokumentų rinkinys samdomiems darbuotojams nuskriausti. Reiktų į socialinį modelį žvelgti, jog jis suaktyvina procesus darbo rinkoje, suteikia galimybę darbdaviams drąsiau kurti darbo vietas ir tai yra pakankamai socialdemokratiška“, – tikino analitikas.
Jo teigimu, priėmus pataisas, pirmaisiais metais gali pasirodyti, jog padidės socialinė atskirtis Lietuvoje, tačiau tai tebus trumpalaikis ir labiau vizualus efektas, o ilguoju laikotarpiu Lietuvos ekonomika ir darbo rinka turėtų pajusti teigiamą įtaką.
„Trumpuoju laikotarpiu gali būti suintensyvėjęs tiek atleidimų, tiek priėmimų procesas. Sparčiau vyks tie struktūriniai pokyčiai, kurie darbo rinkoje yra tikrai reikalingi. Kai kurie darbdaviai kartais susilaiko nuo ryžtingesnio sprendimo, nes turi skaičiuoti atleidimo sąnaudas. Galbūt tai sudarys prielaidas radikaliam darbo vietų pokyčiui, kuris galbūt sukurs tam tikrą diskomfortą trumpuoju laikotarpiu, bet tiek darbuotojui, tiek darbdaviui išeis į naudą“, – kalbėjo G.Nausėda.
Finansų ekspertas Rimantas Rudzkis BNS kalbėjo, jog vienas iš svarbiausių Lietuvos ekonomikos prioritetų turėtų būti darbo santykių liberalizavimas, o būtent socialinis modelis tą ir turėtų padaryti.
„Neabejotinai reikia liberalizuoti darbo santykius. Ateityje mūsų didžiausios grėsmės yra per lėtas ekonomikos augimas, per didelis jaunimo išvažiavimas, ir vienintelis radikalus būdas pakeisti situaciją yra pagerinti investicinį klimatą, pritraukiant daugiau investicijų, o tam trukdo per daug griežtas Darbo kodeksas“, – sakė R.Rudzkis.
Jo žodžiais, be to, svarbu kompleksiškai spręsti ir mokesčių stabilumo bei biurokratinio spaudimo problemas, tokiu būdu būtų galima pritraukti daugiau investicijų.
„Kaip bebūtų paradoksalu, netgi darbuotojams tai yra geriau. Atrodo, kad darbo santykių liberalizavimas padaro darbuotojus pažeidžiamus ir iš dalies taip yra, bet iš kitos pusės, jei tai ves prie naujų ir gerai apmokamų darbo vietų, tai pilnai viską kompensuos. Nėra geresnės apsaugos darbuotojui, kaip jo paklausa darbo rinkoje“, – sakė R.Rudzkis.
Nori, kad būtų priimta greitai
„Aiškiai pasakėme – laikotarpis reikalauja, kad sprendimai būtų priimami greitai“, – po pasitarimo žurnalistams sakė premjeras Algirdas Butkevičius.
Jis teigė, kad Vyriausybė vardan šalies konkurencingumo didinimo nėra nusiteikusi tokius projektus svarstyti metus ar dvejus.
„Mes neturime tikslo bloginti sąlygų darbuotojams: atleidimo, priėmimo, darbo valandų.
Aš noriu pasakyti, kad tokio liberalizmo darbo santykiuose, koks yra dabar, kada pernai buvo nutraukti darbo santykiai ir 93 proc. žmonių neišmokėtas nė litas, o tarp 7 proc. žmonių, gavusių išeitines, buvo daugiausiai atleistų iš valstybinių įmonių, dar nebuvę“, – tvirtino premjeras.
Jo teigimu, dialogo būdu ieškoma kompromisų. Premjeras kartojo, kad profesinės sąjungos savo nuomonę galės teikti Seimui, kuris priiminės įstatymų pataisas.
„Mes norime, kad dirbtų tiek socialiniai partneriai, tiek ministerijos žmonės, kurie, kaip mes sakome, dirba po 24 valandas, kiekvieną dieną. O kas gali paskui paneigti, kad yra specialiai vilkinama, kad tie įstatymai nebūtų priimti“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.
Profsąjungos surengė piketą
Už uždarų durų svarstytas naujo socialinio modelio projektas sulaukė daug kritikos. Jį kritikuojančių profesinių sąjungų atstovai, pasipiktinę valdžios skubėjimu ir šalia po Vyriausybės langais surengė piketą. Protestuoti atskubėjo kelios dešimtys atstovų. Vyriausybė penktadienį reformų dar nepriėmė ir socialinio modelio priėmimą perkėlė į birželio 8 dieną.
Skubiai stumiamos reformos kritikai teigia, kad Lietuva gali nepajėgti įgyvendinti visų tikslų, pavyzdžiui, indeksuoti pensijas, o bazinę pensiją finansuoti bendrais mokesčiais. Tai esą gali smarkiai padidinti deficitą biudžete, nes didesnių įplaukų nenumatoma – tik išlaidos.
Premjerui Algirdui Butkevičiui tikintis jau kitą savaitę pateikti projektus Seimui, kai kurios institucijos pasipiktino turėjusios vos kelias dienas derinti projektus.
Pasak premjero, principinė nuostata, kad visi įstatymo projektai kuo greičiau pasiektų Seimą. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė posėdžio metu labai plačiai juos pristatė. Pirmiausia kalbant apie darbo santykius, nuostatos yra keičiamos, kad mes apsaugotume darbuotoją, kai jis atleidžiamas iš darbo, kad gautų išeitinę išmoką.
„Pasibaigus išeitinei išmokai, jei jis dar nesusiras darbo, įsijungia nedarbo draudimo mechanizmas. Tai reiškia, kad žmogui nebelieka jokios grėsmės ir pavojaus, kad jis neturėdamas darbo gyvens be jokių pajamų“, – po posėdžio teigė premjeras.
Pasak premjero, jie neturi tikslo darbuotojams bloginti atleidimo, priėmimo ar darbo valandų skaičiaus.
Premjero teigimu, ir darbdaviams yra aiškiai pasakoma, kokiomis sąlygomis jis gali atleisti darbuotoją ir kiek tai kainuos. Tokiomis sąlygomis jis gali lengviau planuoti savo lėšas formuodamas darbo užmokesčio fondą.
„Jei kalbėti apie socialinio draudimo įmokos mažinimą, yra pasirinktas kelias, kad mes turime mažinti darbo pajamų apmokestinimą. Kiekvienais metais esame numatę mažinti po 1 proc. socialinio draudimo įmokos dydį.
Taip pat numatytos lubos 10 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) skaičiuojant socialinio draudimo mokestį. Tai reiškia, kad kiekvienais metais nuo 10 VDU mažinsime po 1 VDU iki 5 VDU. Einame tuo keliu, kad darbdavys mokėtų truputį mažesnius mokesčius“, – teigė premjeras.
Mamoms auginančioms vaikus paliekama ta pati tvarka kaip ir anksčiau.
Paklausus apie skubėjimą priimti įstatymo pakeitimus, premjeras teigė, kad laikotarpis reikalauja, kad sprendimai būtų priimami greitai.
„Reikėtų teisės aktus pristatyti visuomenei, ieškant dialogų ir kompromiso. Nesame nusiteikę, kad įstatymo projektai būtų svarstomi metus ar du. Laikotarpis reikalauja, kad konkurencingumas didėtų, žmonių pajamos didėtų, pensijos augtų“, – aiškino A.Butkevičius.
Jis pasiūlė, kad Trišalė taryba galės pristatyti pasiūlymus Seimo komitetuose: „Šiandien paprašiau profesinių sajungų lyderių, kad jie suprastų, kad šie įstatymai kaip tik pagerins darbdavių santykius su darbuotojais, sumažės įsidarbinimo ir atleidimo rizika“, – teigė premjeras.
Vienos priimtos įstatymo pataisos įsigaliotų nuo 2016 sausio 1 dienos, o kitos – nuo 2017 metų sausio 1 dienos.
Valstybės saugumo departamento (VSD) teigimu, per tris darbo dienas nebuvo įmanoma peržiūrėti tiek daug teisės aktų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dėl trumpo termino taip pat sulaukė kritikos iš Vidaus reikalų, Švietimo ir mokslo ministerijų. Pastaroji sugebėjo pateikti pastabas tik Darbo kodekso projektui, kuris yra viena modelio dalių.
Kaltina, kad jų nelaukiama
Profesinės sąjungos protestuoja ir dėl skubos, ir dėl darbuotojams nepalankių pakeitimų. Profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Kurpavičienė įspėjamojo piketo metu neslėpė nepasitenkinimo Vyriausybės skubėjimu priimti naująjį socialinį modelį.
„Visi kalba, jog Lietuva turi būti konkurencinga. Pasižiūrėkite kaip daro Vokietija, kodėl jie įveda minimalų darbo atlyginimą, nes jie gina savo darbuotojus ir darbdavius. Jie nenori, kad ateitų pigus ir nekokybiškas darbdavys į jų rinką.
Čia norima viską padaryti kuo pigiau, atiduoti savo darbuotojus ir konkuruoti tik pigios darbo jėgos sąskaita. Mes šito nenorime. Tegul Lietuvoje būna inovacijos, tegul darbdaviai daugiau investuoja į žmonių kvalifikaciją ir technologijas“, – sakė K.Kurpavičienė.
Pasak pirmininkės, jie Trišalėje taryboje yra apsvarstę tik pusę Darbo kodekso. Liko patys svarbiausi klausimai – tai yra kolektyviniai darbo santykiai, profesinių sąjungų visas įstatymas, darbo laiko svarstymas ir darbo užmokestis.
„Mes visiškai nekalbėjome apie socialinio modelio kaštus, kiek tai kainuos mūsų valstybei, ar valstybė turi tam finansavimą. Reikia keisti „Sodros“ įmokas, nes norime, kad būtų įsteigtas nedarbo draudimas. Į nedarbo draudimo fondą darbdaviai kaip ir sutinka mokėti didesnes įmokas, jei mes sutinkame, kad būtų daugiau terminuotų darbo sutarčių.
Problema ta, kad šiandien Lietuvoje yra apie 80 proc. žmonių dirbančių pastoviomis darbo sutartimis ir jie gauna išeitines išmokas. Kai žmonės dirbs tik terminuotomis darbo sutartimis, jie negaus tų išmokų. Krenta ir įspėjimo laikotarpiai. Didžiulė problema naujos darbo sutarčių rūšys, kurios pas mus yra didelė naujovė“, – vardino ir ant pirštų trūkumus skaičiavo profesinės sąjungos pirmininkė.
Naujame modelyje neužpildytos spragos
Pramonės profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Juozas Neverauskas teigė, kad pagrindinis dalykas, dėl ko jie atėjo, kad būtų diskusija, pokalbiai ir vėliau peržiūra. Pasak jo, Trišalėje taryboje klausimai nagrinėjami darbdavių, darbuotojų ir Vyriausybės atstovų bendruose diskusijose.
„Kiek žinau, Trišalėje taryboje buvo išmestas visas kultūros darbuotojų punktas, nes jis prastai paruoštas. Sportininkai pateikė savo pastabas, kad iš viso prastai parengta. Todėl buvo sutarta, kad tas punktas iš viso išmetamas.
Modelyje nėra komandiruojamų darbuotojų jokio punkto, o tai labai svarbu mūsų išvažiuojantiems žmonėms, kuriems kyla daug klausimų. Tik po visų diskusijų būtų galima nuspręsti, kas tinkama, o kas ne“, – priekaištus naujajam modeliui dėstė pirmininkas J.Neverauskas.
Kreipėsi į užsienio ekspertus
Profsąjungos dar kreipėsi į Tarptautinę darbo organizaciją ir prašė ekspertinės paramos, kad jie įvertintų tarptautiniu požiūriu, kaip Lietuva laikosi savo įsipareigojimų, bet kol kas gavo tik kai kurias pastabas ir jau žino, kad problemų yra.
Tuo tarpu darbdaviai mano, kad liberalizavus darbo rinką bus galima sukurti nemažai naujų darbo vietų ir įdarbinti dalį bedarbių, kurių interesų dabar negina niekas.
Socialinio modelio projektą sudaro apie 40 teisės aktų, jis apima naują darbo santykių reguliavimą, socialinio draudimo pakeitimus, užimtumo didinimą.
Reikės milijardo eurų
Vyriausybė svarsto bazinę pensiją finansuoti bendrais mokesčiais, taigi 12 metų po 1 procentinį punktą mažinant socialinio draudimo tarifą. Tačiau finansavimas būtų iš valstybės biudžeto. Skaičiuojama, kad tam poreikis per 2016-2027 metus būtų apie 1 milijardą eurų. Tačiau didesnių įplaukų nenumatoma.
Be to, rizikingas ir automatinis pensijų indeksavimas, kai šį norima sieti su darbo užmokesčio fondo augimu.
„Sodros“ lubų didinimas vien tik pirmaisiais metais atsieis apie 39 milijonus eurų, o bazinės pensijos perkėlimas į biudžetą metams gali kainuoti 108 milijonus eurų, pensijų indeksavimas – 135 milijonus eurų.
