Įlėkė tiesiai į palatą
Keli studentai Kauno apylinkėse vieną dieną bandė naujai įsigytą šešiais varikliais varomą bepilotį orlaivį, vadinamą tiesiog dronu. Bandymų metu jaunuoliai netikėtai prarado aparato kontrolę, o dronas didžiuliu greičiu rėžėsi į čia pat esančios gydymo įstaigos stiklą. Šį išmušė, įskrido į patalpas ir rėžėsi į sieną palatos viduje.
Tai ne galimas scenarijus, siekiant pagąsdinti bepiločių orlaivių priešininkus, o realus nutikimas pernai vasarą. Šį balandį Kaune, K.Baršausko g., į žemę įsirėžė dideliu greičiu atskriejęs kitas dronas. Žalos niekam jis nepadarė, tačiau labai išgąsdino vos per žingsnį nuo sudužimo vietos stovinčio spaudos kiosko darbuotoją.
Abu incidentus vienija tai, kad ir pernai, ir šiemet bepiločiai orlaiviai sudužo praradus jų kontrolę.
Beje, po šių incidentų dronų naudotojai elgėsi skirtingai. Gydymo įstaigos langą iškūlę ir palatos sieną apgadinę studentai atsakomybės nesikratė. Jie prisiėmė kaltę ir iš savo kišenės apmokėjo naują langą ir sienos remontą.
O šį balandį nukritusio drono savininko buvo ieškoma net per socialinių tinklų vartotojus. Galima tik pasidžiaugti, kad krisdamas jis nepridarė žalos, nes priešingu atvejų išlaidos būtų gulusios ant pačių nukentėjusių pečių.
Pasiūlė drausti kaip lėktuvą
Neseniai skelbta, kad kasdien Lietuvoje nuperkama po penkis naujus dronus. Daugumą jų pramogai įsigyja mėgėjai. Lietuvoje jau yra ne tiek mažai profesionalių bepiločių orlaivių naudotojų, dronus naudojančių komercinei veiklai.
Tačiau tiek vieni, tiek kiti jau senokai kalba apie tai, kad taip sparčiai daugėjant šių aparatų ir jų naudotojų, draudimo kompanijos elgiasi taip, tarsi šis reiškinys net neegzistuotų.
Su šia problema metų pradžioje yra susidūręs ir vienas šių eilučių autorius. Panoręs civilinės atsakomybės draudimu apdrausti mėgėjišką skraidyklę, iš kelių draudimo kompanijų jis sulaukė atsakymo, kad tokia paslauga neteikiama.
Tik viena draudimo kompanija teigė, kad droną gali apdrausti tokiomis pat sąlygomis, kokiomis draudžiami lėktuvai. Tiesa, drono savininkas turi būti ne fizinis, o juridinis asmuo.
„Tas klausimas neišspręstas iki šiol. Kai kurios draudimo kompanijos bepiločius orlaivius vis dar siūlo drausti lygiai taip pat, kaip draudžiami orlaiviai, – sako Lietuvos bepiločių orlaivių naudotojų asociacijos prezidentas Antanas Gedvilas. – Jei bepiločio orlaivio naudotojas sutinka su tokiomis sąlygomis, tai kartais taip ir apdraudžiama. Bet aš manau, kad tai tikrai yra per didelė suma, jei kalbėsime apie bepiločius orlaivius.
Yra buvę atvejų, kai šie bepiločiai buvo apdrausti panašiai, kaip automobiliai, kalbant apie draudimo įkainius. Tačiau kai aš bandžiau aiškintis, tai viskas paniro į miglą. Tas klausimas tikrai yra atviras ir su juo dar teks gerai padirbėti“.
Poreikis draudimui jau atsiranda
Draudimo bendrovių atstovai sako žinantys, kad Lietuvoje daugėja dronų. Tad po truputį atsiranda ir poreikis draudimui.
Juk egzistuoja tam tikra žalos tretiesiems asmenims rizika. Tačiau kol dronų naudojimo tvarka iki galo nesureguliuota, draudikai į šią sritį eina iš lėto, pavyzdžiui, pirmiausia siūlo apsidrausti tik juridiniams asmenims.
„Juridiniai asmenys gali apsidrausti savo verslo civilinę atsakomybę, pagal kurią drono padaryta žala būtų atlyginta“, – lrytas.lt sakė bendrovės „Lietuvos draudimas“ Verslo rizikos vadovas Arūnas Raziūnas.
Tuo tarpu fiziniai asmenys, pasak A.Raziūno, standartiškai gali apsidrausti būsto civilinę tik dėl drono naudojimo sukeltos žalos jų teritorijoje, o dėl platesnės apsaugos gali būti susitarta atskirai.
Bendrovė „ERGO Insurance“ irgi gauna nemažai paklausimų dėl dronų.
„Užklausų dėl dronų sulaukiame nemažai, tačiau domimasi pačių dronų, kaip įrenginių, draudimo apsauga nuo sudužimo, sugadinimo, vagystės“, – sakė „ERGO Insurance“ Draudimo departamento direktorius Tomas Nenartavičius. Vis tik draudikai kol kas neketina siūlyti atskiro draudimų paketo dėl dronų sukeltos žalos.
„Šiuo metu nematome reikalo išskirti specialaus draudimo vien tik dronų naudotojams, nebent šių aparatų naudojimas būtų reglamentuotas taisyklėmis ar būtų įvesta aparatų registracija“, – teigė „Lietuvos draudimo“ atstovas.
Draudimo bendrovė „BTA“ taip pat jau siūlo dronų valdytojams civilinės atsakomybės draudimą, sako Eugenijus Bulavas, BCA ir aviacinių rizikų draudimo produktų vadovas.
„Šis draudimo pobūdis apibūdinamas kaip žala trečiųjų asmenų turtui ir sveikatai (gyvybei). Populiariausia draudimo suma neviršija 15 tūkst. eurų. Įmokos priklauso nuo drono bei pilotuojančio asmens patirties“, – teigė E.Bulavas.
Ne gyvybės draudimo bendrovės BTA Turto draudimo specialistas Juozas Juškauskas teigia, kad yra buvę atvejų kai kreiptasi dėl drono draudimo kaip turto objekto.
Į dronų draudimą dažnai įtraukiama nemažai papildomų reikalavimų, nes draudimo reikia visoje Lietuvoje, o ne tik toje vietoje, kur jis laikomas.
Kiek tai kainuotų?
Pasak „ERGO Insurance“ Draudimo departamento direktoriaus Tomo Nenartavičiaus, tokio pobūdžio civilinės atsakomybės draudimo apsaugą įsigyti nesudėtinga, nes tai – įmonės bendrosios civilinės atsakomybės draudimo dalis.
„Papildomą metinę draudimo įmoką sudarytų keliasdešimt eurų vienam įrenginiui, kai draudimo suma – keliolika tūkstančių eurų.
Jei draudimo objektų kiekis didesnis, tikslesniam papildomos draudimo įmokos paskaičiavimui reikėtų įvertinti daugiau rizikos aplinkybių, faktorių bei rodiklių. Norint užsitikrinti visavertę draudimo apsaugą, tokius ir panašius objektus reikėtų drausti kasko draudimu su civilinės atsakomybės apsauga“, – teigė T.Nenartavičius.
Kaip teigė „Lietuvos draudimo“ Verslo rizikos vadovas A.Raziūnas, vertinant drono nukritimo sukeltą žalą, jei juo naudojosi juridinis asmuo, civilinės atsakomybės draudimas galiotų, jei dronu buvo naudotasi jo vykdomo verslo tikslais ir tai apima draudikui deklaruotas įmonės veiklas.
Taip pat vertintina, ar legaliai vykdyti skraidymai bei ar buvo laikomasi bendro pobūdžio pareigos elgtis atsakingai ir rūpestingai ir ar nebuvo veiksmuose tyčios.
„Draudikai šią riziką vertina kaip naujai kylančią, kuri ateityje gali išsiplėsti iki sunkiai valdomų rizikų, susijusių su šnipinėjimu, terorizmu, ir pasaulinė praktika ar perdraudimo praktika gali pradėti taikyti specifinius ribojimus ar reikalavimus“, – pridūrė jis.
Vokietijoje draudimas privalomas
Šiuo metu Lietuvoje galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato privalomo bepiločių orlaivių draudimo civilinės atsakomybės draudimu. Toks reikalavimas yra numatytas, pavyzdžiui, Vokietijoje, kur į orą gali kilti tik apdraustas dronas.
A.Gedvilas teigė, kad šiuo metu rengiamose naujose bepiločių orlaivių naudojimo taisyklėse Civilinės aviacijos administracija jau numatė, jog komercinei veiklai naudojami dronai privalės būti apdrausti. Nedrausto drono pilotas negalės gauti jo valdymo licenzijos, leidimas skraidyti nebus išduodamas.
„Tai yra natūralu. Jei kažkas atsitiks, kažkas turi ir žalą kompensuoti“, – teigia Lietuvos bepiločių orlaivių naudotojų asociacijos prezidentas.
