Atgaiva akiai
„Turime ir geltonų, ir plytų bei dramblio kaulo spalvos namų. Vyrauja šviesesni tonai. Kalbantis su gyventojais ne kartą tenka išgirsti – „Mums atsibodo žiūrėti į tą betoninę pilką masę, todėl norime modernizuoti savo namą taip, kad atsigautų akis“, – pasakoja „Šilutės šilumos tinklų“ direktoriaus pavaduotojas namų renovacijai Vygantas Kamarauskas, tačiau priduria, jog iš anksto primena gyventojams, kad visi spalviniai sprendimai turės būti derinami su miesto architektais.
„Apie spalvas su gyventojais pradedame kalbėti dar pačioje pradžioje, drauge su projektuotojais ir gyventojų atstovais vaikščiodami aplink daugiabutį ir tardamiesi dėl kitų detalių. Teiraujamės, kokios maždaug spalvos gyventojai norėtų. Taip po truputį žmonės pradeda mąstyti apie spalvą ir galiausiai išsirenka.
Vėliau, atsižvelgiant į šiuos pageidavimus, parengiami keli projektiniai pasiūlymai. Jie derinami su miesto architektais. Manau, kad tokia tvarka – naudinga ne tik bendram miesto vaizdui, bet ir patiems gyventojams. Tarpusavyje žmonėms būna sunku apsispręsti – trims žmonėms graži viena spalva, kitiems keturiems – visai kitokia. O architektas atsižvelgia ir į tai, kaip ši spalva atrodys po kelerių metų.
Ne paslaptis – nuo saulės, lietaus, vėjo pastatai blunka, ir tamsesni, sodresni fasadai gali tapti „margi“. Galutiniame pasiūlyme bandome derinti architekto nuomonę ir gyventojų norus, ir paskutiniame gyventojų susirinkime pasitvirtiname galutinį variantą. Didesnių pokyčių per tuos susirinkimus nebūna. Paprastai tariamasi dėl detalių – jeigu spalva pilka, tai diskutuojame, ar ji turi būti šviesiai pilka, ar tamsiai pilka ir t. t.“ ,– dėsto V.Kamarauskas.
Pasitaiko ir nesutinkančių
Anykščiuose modernizuojamų daugiabučių spalvos derinamos panašiu būdu, tačiau „Anykščių komunalinio ūkio“ projektų vadovas Alvydas Gervinskas neslepia, jog pasitaiko atvejų, kai gyventojams nepatinka sprendimai, kurie atrodo priimtiniausi miesto architektams.
„Kalbant paprastai, galima pasakyti, kad visą miesto spalvų gamą prižiūri miesto architektai, nes nuo to, be abejonės, priklauso miesto įvaizdis. Apie tai dar prieš rengdami investicijų planą kalbamės su gyventojais, kad jie nepagalvotų, jog namas gali būti absoliučiai bet koks – pavyzdžiui, ryškiai raudonas arba mėlynas.
Antras svarbus dalykas, į kurį rekomenduojame atkreipti dėmesį, tai šalia esančių jau modernizuotų daugiabučių išvaizda. Greta stovinčių namų išorė negali drastiškai skirtis ir architektas taip pat atsižvelgs į šią aplinkybę. Tačiau nepaisant šių pokalbių, pasitaiko, jog gyventojai vis tiek nori daryti taip, kaip jiems atrodo geriausia. Tuomet bandome derinti pozicijas, ieškoti variantų, kurie patiktų ir gyventojams, ir už miesto vaizdą atsakingiems architektams“, – pasakoja A.Gervinskas.
Atranda ne tik spalvas, bet ir medžiagas
Abu pašnekovai pastebi, kad antrajame modernizacijos etape šiek tiek padaugėjo namų, besirenkančių ventiliuojamus fasadus, o tai reiškia, kad atrandamos naujos medžiagų galimybės.
„Tikrai nepasakyčiau, kad skaičius labai ženklus, bet turime daugiau tokių daugiabučių nei anksčiau. Renkantis ventiliuojamą fasadą, sumažėja spalvų pasirinkimo galimybės, tačiau atsiranda erdvės eksperimentams su fasado medžiagomis, nes plytelių pasirinkimas – labai didelis, ir namai tikrai atrodo labai įdomiai ir žaismingai. Vis dėlto reikia pastebėti ir tai, kad besirenkantiems ventiliuojamą fasadą labiausiai rūpi kaina ir kokybė, o estetika vertinama vėliau. Aišku, galima pasirinkti labai brangias gražiai atrodančias medžiagas, tačiau tuomet būtų sunku kalbėti apie tokio atnaujinimo atsiperkamumą“, – pastebi A.Gervinskas.
