Šiaurinėje miesto dalyje prie Baraginės kaimo kuriamai laisvajai ekonominei zonai (LEZ) geležinkelio vėžė itin svarbi. Čia planuojama plėtoti logistikos verslą, apdirbamąją, lengvąją ir maisto pramonę bei privilioti investuotojų iš Skandinavijos bei Tolimųjų Rytų. Numatyta galimybė iki Baraginės nutiesti „Rail Baltica“ atšaką bus vienas didžiausių šios ekonominės zonos privalumų. Įmonės geležinkeliu galės krovinius ir žaliavas gabenti pigiau bei efektyviau. „Vakarietiško standarto geležinkelio atšakos pasieks ir Marijampolėje įsikūrusias įmones, kurios turės didesnį logistikos galimybių pasirinkimą ir galės efektyviau plėtoti savo veiklą.
„Rail Baltica“ turės didžiulę įtaką visai Lietuvai. Esame tranzito šalis, tad kai tik nuo sienos su Lenkija iki Kauno europine vėže pradės važinėti traukiniai, galėsime skaičiuoti naudą.
Marijampolė yra vienas svarbiausių Lietuvoje pramonės ir krovinių tranzito centrų, tad geležinkelio jungtis su Vakarais tik padidins jo patrauklumą. Naudą pajus ir Marijampolėje veikiančios įmonės, kurios turės platesnes galimybes gabenti krovinius“, – įsitikinęs susisiekimo viceministras Algis Žvaliauskas.
Kurs darbo vietas
Dviejų itin svarbių transporto magistralių kryžkelėje esanti Marijampolė jau dabar išnaudoja transporto infrastruktūros privalumus.
„Via Baltica“ magistralė, besidriekianti iš Latvijos pro Panevėžį, Kauną ir vedantis Lenkijos link – intensyviausiai krovinių gabenimui naudojamas kelias Lietuvoje.
Juo per parą pravažiuoja daugiau nei 5000 sunkiasvorių vilkikų. Dėl intensyvaus eismo čia įvyksta nemažai eismo įvykių, aplinkiniai gyventojai kenčia dėl triukšmo ir taršos.
Kita tarptautinė magistralė driekiasi nuo Minsko per Vilnių, Marijampolę, Kybartus Kaliningrado link. „Žinoma dar trūksta miesto rytinio apvažiavimo, tilto per Šešupę, turėtų būti koreguojama ir „Via Baltica“ trasa. Kai visa tai įgyvendinsime, Marijampolė bus vienas patraukliausių gyventi miestų, pirmiausia dėl darbo vietų. Jų atsiras, jeigu sukursime tinkamas sąlygas verslo ir pramonės plėtrai“, – sakė A.Žvaliauskas. Anot jo, viskas priklauso nuo išplėtotos infrastruktūros – kai visai šalia driekiasi „Via Baltica“ automagistralė, rusiškos vėžės geležinkelis, o dabar dar ir europinė vėžė, sunku rasti patrauklesnę vietą pramonei ir logistikai.
Marijampolė seniai tapo vartais į Europą – pro čia į Vakarus keliauja kroviniai iš Latvijos, Estijos, Šiaurės ir Vakarų Rusijos ir „Rail Baltica“ lesi šį privalumą dar geriau išnaudoti.
Gyventojai jausis saugiau
Marijampolės meras Vidmantas Brazys mato daug privalumų ne tik miesto pramonei ir verslui, bet ir gyventojams.
„Europine vėže ne tik turistai važiuos į Marijampolę, bet ir miesto gyventojai sės į traukinį ir po kelių valandų jau išlips Varšuvoje, Rygoje ar Helsinkyje. Gerokai pasikeis ir miesto vaizdas. Įrengus viadukus po geležinkelius Gedimino, Aušros ir Armino gatvėse automobiliams nebereikės kirsti bėgių ir eismo sąlygos mieste pagerės – bus saugiau. Be to, tvarkomos visos geležinkelio prieigos, asfaltuojami keliai, įrengiamos garsą izoliuojančios sienelės, atnaujinama stotis. Tuos privalumus pajus visi gyventojai“, – tikino meras.
„Rail Baltica“ projekto direkcijos vadovas Antanas Zenonas Kaminskas teigia europinė geležinkelio vėžė turėtų apmažinti sunkiasvorių vilkikų srautą gatvėse, kuris dabar dusina ne vieną miestą.
„Sukūrus tinkamas sąlygas daugiau krovinių bus gabenama geležinkeliu. Pagal projektinius „Rail Baltica“ skaičiavimus sunkvežimių srautas turėtų sumažėti, o tai reiškia, kad sumažės ir eismo intensyvumas triukšmas bei oro tarša. Šiuolaikinis lokomotyvas gali atstoti 100 vilkikų, o tyrimai rodo, kad gabenant krovinius geležinkeliais oras teršiamas iki dešimt kartų mažiau“, – tikino A.Kaminskas.
