Sako, kad leistų didinti atlyginimus
Investuotojai mano, kad siūlomi pakeitimai leistų padidinti atlyginimus. „Siūlomos socialinio draudimo įmokų lubos leidžia darbdaviams sumažinti mokamas socialinio draudimo įmokas, taigi sudaromos palankesnės sąlygos atlyginimų augimui“, – tvirtino pasaulyje pirmaujančios interneto portalų kūrimo platformos „WIX“ padalinio Lietuvoje direktorė Monika Laukaitė.
Pasak užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ investicinės aplinkos eksperto Luko Savicko, naujo Darbo kodekso projektas iš esmės numato investicinei aplinkai palankesnį reglamentavimą: numatytos naujos darbo sutarčių rūšys, įtvirtinama galimybė lanksčiau derinti darbinius bei šeimyninius įsipareigojimus ir kita.
„Atsižvelgiant į Centrinėje ir Rytų Europoje mažėjančius užsienio investicijų projektų skaičius, ypač svarbu didinti Lietuvos konkurencingumą, o vienas svarbiausių veiksnių neigiamai veikiančių Lietuvos investicinės aplinkos patrauklumą – nepakankamai modernus ir lankstus darbo santykių reguliavimas“, – sakė L. Savickas.
2013 m. „Spinter tyrimai“ atliktos Lietuvos darbdavių apklausos duomenimis, trys esminės darbo santykių reglamentavimo probleminės sritys yra darbo laiko bei viršvalandinio darbo, įdarbinimo ir darbo sutarčių nutraukimo reguliavimas.
Užsienio investuotojai susitikimo metu pritarė, kad labiau subalansuota teisinė aplinka modernizuotų darbo santykių reglamentavimą, turėtų teigiamą poveikį biudžeto pajamoms, prisidėtų prie socialinio dialogo skatinimo tarp darbuotojų ir darbdavių, mažintų šešėlinės ekonomikos apimtis bei būtų naudingos pritraukiant užsienio investicijas.
Atsižvelgdama į tyrimų rezultatus ir reaguodama į aukštą nedarbo lygį Lietuvoje, Europos Sąjungos Taryba rekomendavo Lietuvai 2013-2014 m. mažinti „nereikalingus apribojimus ir administracines kliūtis, trukdančias nustatyti lanksčias sutarčių sąlygas, atleidimo nuostatas ir lanksčią darbo laiko tvarką“. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, lankstesnis darbo santykių reguliavimas per artimiausius 3-5 metus leistų sukurti 80-90 tūkst. naujų darbo vietų.
Vyriausybė dėl socialinio modelio ir Darbo kodekso galutinai apsispręs birželio 8 dieną, ir perduos visą paketą Seimui.
Prezidentė – už atsirinktus pokyčius
Ekonomikos augimą stabdo nelanksti darbo rinka, tačiau būtini sprendimai negali išnykti Vyriausybės siūlomame socialiniame modelyje, metiniame pranešime, perskaitytą ketvirtadienį, teigė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Dideliu ekonomikos stabdžiu tapo nelanksti mūsų darbo rinka. Žmonės skundžiasi, kad neturi darbo, verslininkai tvirtina, kad neranda darbuotojų.
Net 70-čiai procentų darbdavių trūksta kvalifikuotos darbo jėgos, o 55 procentai jaunimo dirba jų išsilavinimo neatitinkantį darbą. Konkurencingumo tyrimai rodo, kad darbo santykiai Lietuvoje yra reguliuojami griežčiausiai Europos Sąjungoje.
Tai kasmetinėje ataskaitoje tvirtina ir Europos Komisija. Pastabų dėl to nuolat gauname ir iš Europos Komisijos, ir iš tarptautinių ekspertų“, – metiniame pranešime teigė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Tačiau ji teigė, kad būtini sprendimai negali būti paklaidinti socialiniame modelyje ir Vyriausybė privalo įgyvendinti bent kelias priemones.
„Darbo rinkai būtini sprendimai negali būti paklaidinti „socialinio modelio“ labirintuose.
Vyriausybė privalo iš mokslininkų pasiūlytų priemonių atsirinkti ir įgyvendinti bent kelias reikšmingiausias darbo santykiams liberalizuoti. Bet tai būtina daryti, kaip ir daro visa Europa, tariantis su visais socialiniais partneriais. Čia buldozerio metodas netinka“, – Seime sakė šalies vadovė.
G.Nausėda: prezidentės nuomonė santūriai teigiama
Prezidentės D.Grybauskaitės nuomonė dėl socialinio modelio yra „santūriai teigiama“, tačiau prastas modelio pateikimas neturėtų tapti kliūtimi jo įgyvendinimui, sako SEB banko prezidento patarėjas. Pasak Gitano Nausėdos, mažai kalbėdama apie energetikos sektorių, šalies vadovė parodė, jog čia nebėra poreikio radikalioms reformoms.
„Manau, kad tai buvo problemas įvardijantis pranešimas, mažiau koncentruojant dėmesį į problemų sprendimo kelius. Man buvo svarbu išgirsti prezidentės nuomonę socialinio modelio įgyvendinimo klausimu. Manau, kad ta nuomonė yra santūriai teigiama. Matyt prezidentei užkliūna, kad modelis pateiktas visuomenei staiga, prieš tai nediskutavus išsamiau ir neįtraukus socialinių interesų į šitų pasiūlymų svarstymą. Sutinku su tuo, bet ši aplinkybė neturėtų užkirsti kelio paties socialinio modelio įgyvendinimui Lietuvoje“, – BNS sakė Gitanas Nausėda.
Prezidentė metiniame pranešime tvirtino, kad dideliu ekonomikos stabdžiu tapo nelanksti darbo rinka, o Vyriausybė turi iš mokslininkų pasiūlytų priemonių atsirinkti ir įgyvendinti bent kelias reikšmingiausias darbo santykiams liberalizuoti.
G.Nausėda tvirtino, jog prezidentė nedaug kalbėjo apie energetikos strategiją ir jos planus, užsimindama tik apie baigtą : suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą bei baigiamą elektros jungtį su Švedija bei Lenkija. Tokia prezidentės pozicija rodo teigiamą tendenciją, kad energetikos sektorius yra vienas iš nedaugelio, kur radikalioms reformoms ar projektams nebėra poreikio, sakė analitikas.
„Aš galbūt būčiau daugiau pasigedęs receptų problemoms spręsti, tačiau galimas dalykas, kad prezidentė sąmoningai pasirinko tokią poziciją ir laikyseną, konstatuodama faktą, jog už vidaus politiką pirmiausia atsakinga vykdomoji valdžia – konkrečiai Vyriausybė. Ji tiesiog įvardino tikslus, problemas, palikdama konkrečias priemones įgyvendinti Vyriausybei“, – sakė G.Nausėda.
