Nors profesinės sąjungos turi daugybę priekaištų dėl naujo Darbo kodekso, kai kuriuos probleminius punktus, svarbius medicinos ir švietimo sistemų darbuotojams, Vyriausybė teigia pašalinusi.
„Pagrindinė problema, kurią iš pradžių kėlė medicinos ir švietimo srities darbuotojai, buvo mokslininkų siūlymas sutrumpinti atostogas. Šios, lyginant su kitų sričių darbuotojų atostogomis, yra gerokai ilgesnės.
Tačiau šio siūlymo Vyriausybė nepriėmė, nes padarius analizę matyti, jog jokio sutaupymo, sutrumpinus atostogas, biudžete nebūtų. Tad mokytojai, medikai dėl šio klausimo gali būti ramūs“, – kalba E.Butkutė-Lazdauskienė.
Savo ruožtu Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos (LASDPS) pirmininkė Aldona Baublytė pažymi, kad sveikatos apsaugos darbuotojų netenkino ne tik trumpinamos atostogos.
„Po peticija internete pasirašė per 10 tūkst., o raštu – per 40 tūkst. Pasirašinėjo visi: ir medikai, ir pacientai, ir kitų profesijų atstovai, nes tai yra visų darbuotojų garantijų mažinimas.
Bėda nebuvo tik trumpinamos atostogos. Yra daug punktų, dėl kurių reikia susėsti ir derėtis“, – kalba A.Baublytė.
Medikų įstaigoms teks užsidaryti?
Pasak LASDPS pirmininkės, naujame Darbo kodekse atsirado neapibrėžtumas dėl darbo laiko, kenksmingų faktorių. Esama prieštaravimų dėl šeiminių įsipareigojimų – vienuose punktuose rašoma, kad darbdavys juos prisiima, kituose tai paneigiama rašant, kad tai lems įstaigos finansinės galimybės.
„Dar viena problema ta, kad nė vienas sveikatos priežiūros darbuotojas negalės dirbti ir privačiame, ir viešajame sektoriuose. Jis galės dirbti tik su viena sutartimi, vienam darbdaviui. Darbo rinkoje laisvų sveikatos srities darbuotojų praktiškai nėra, jų trūksta, ypač periferijoje.
Yra grėsmė, kad dalis įstaigų turės mažinti teikimų paslaugų kiekį arba net uždaryti įstaigas“, – naujojo Darbo kodekso trūkumus, dėl kurio dar negali būti ramūs medicinos darbuotojai, vardija A.Baublytė.
Naujame Darbo kodekso variante, anot LSADPS, numatyta, kad daug kas, kas yra aktualu sveikatos sistemos darbuotojams, bus reguliuojama pagal šakinę kolektyvinę darbo sutartį, tačiau pasikeitus Vyriausybei tokios sutarties medicinos darbuotojams sudaryti nepavyko.
„Kalbant apie nespecifinius punktus, netenkina darbo stažo socialinio draudimo pensijai gauti ilginimas penkeriais metais, vaikus auginančių darbuotojų garantijų mažinimas, atostogų už darbo stažą panaikinimas, terminuotų darbo sutarčių įvedimas nuolatinio pobūdžio darbų srityse“, – aiškina A.Baublytė.
Interpretacijos – klaidingos
Kai kuriuos siūlomo Darbo kodekso punktus profsąjungos, pasak E.Butkutės-Lazdauskienės, interpretuoja klaidingai. Išaiškinti tiksliai, nepaliekant abejonių, ką priimti pakeitimai duos, pašnekovės teigimu, galėtų būti Trišalės tarybos ateities uždavinys.
Premjero atstovė spaudai pažymi, kad vyriausybės posėdyje pritarus Darbo kodekso, Socialinio draudimo ir pensijų sistemos pakeitimo projektams, jų paketas keliaus į Seimą. Tuomet, pašnekovės teigimu, tikrai dar bus galimybė Trišalei tarybai, o tai reiškia ir profesinėms sąjungoms, siūlyti kompromisus.
„Kalbant apie klaidingas interpretacijas, negalime sutikti, kad naujame Darbo kodekse yra prieštaravimų dėl šeiminių įsipareigojimų. Darbo Kodekso projekte aiškiai pasakyta: darbdavys privalo imtis priemonių padėti darbuotojui vykdyti jo šeiminius įsipareigojimus. Išskiriami tik atvejai, kai to negalima pasiekti dėl darbo funkcijos ar darbdavio veiklos ypatumų arba dėl per didelių sąnaudų.
Žmogus turi vadovautis sveiku protu ir nereikalauti iš darbdavio nepagrįstų išlaidų, visa kita darbdavys privalo garantuoti. Kiekvienas sprendimas turi būti pagrįstas ir gali būti skundžiamas ginčų komisijai. Naujoji tvarka labiau apsaugotų darbuotoją, nes ginčų komisija klausimą išnagrinėtų greičiau ir pigiau, negu tai daroma dabar teismuose“, – tikina E.Butkutė-Lazdauskienė.
