Gyvenimo šalia jūros kaina
Kaip pastebi K.Macijauskas, jūrinis Palangos klimatas daugiabučių gyventojus verčia rūpintis ne tik susidėvėjusia šilumos sistema, bet ir trupančiais namų fasadais. „Klimato sąlygos, be abejo, turi didelės įtakos pastatams. Oro temperatūra čia kartais keičiasi net keturis kartus per parą. Pavyzdžiui, diena lyja, vakare šąla, naktį vėl atšyla ir t. t. Šie staigūs pokyčiai, be abejo, atsispindi ant pastatų išorės.
Net daugiabučiai pastatyti ne taip seniai, pavyzdžiui, 1995 m. ar 1997 m., šiandien jau atrodo kaip ir pastatai, pastatyti prieš 30 metų. Be to, turime daugiabučių kvartalą, kuris buvo statytas vykdant grandiozinį sovietinės valdžios užsakymą. Jį vykdant parinktos netinkamos plytos fasadui. Šiais laikais niekas net neleistų tokių medžiagų naudoti pajūrio zonoje, nes jos labai gerai sugeria drėgmę ir lengvai praleidžia šaltį. Apskritai, trupantys, byrantys fasadai ir sienos – viena didžiausių problemų. Gyventojams visada atvirai sakome – jeigu nesutvarkysime sienų dabar, po kelių dešimtmečių kai kurių daugiabučių vietoje galime išvyti tik plyną lauką“, – sako pašnekovas.
Susidomėjimo labai daug, darbų – ne
Kalbėdamas apie gyventojų domėjimąsi galimybėmis pagerinti savo gyvenimo sąlygas ir sumažinti šildymo bei namo išlaikymo ir remonto sąskaitas, „Palangos komunalinio ūkio“ vadybininkas skuba pastebėti – modernizacijos apsukos dar nėra didelės, tačiau po truputį palangiškiai suvokia to naudą.
„Susidomėjimas Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa didžiulis, bet realios iniciatyvos ir žingsnių ją įgyvendinant iš gyventojų sulaukiame nedaug. Norėtųsi, kad jie aktyviau įsitrauktų į šį procesą“, – pastebi K. Macijauskas ir priduria, kad vis dėlto pokyčių yra – jau po savaitės bus galutinai užbaigta kelių daugiabučių modernizacija, savo eilės atsinaujinti laukia dar keliolika senos statybos namų.
„Dauguma namų Palangoje pastatyti 1960–1980 m. Namai nėra dideli – 12–24 butų, 4 arba 5 aukštų, nes pastatų aukštis mieste visada buvo griežtai reglamentuojamas. Tačiau nepaisant to, kad namukai nedideli, kaip ir visoje Lietuvoje, žmonės nėra įpratę rūpintis bendra nuosavybe ir investuoti į ją savo pinigų.
O modernizacijos poreikis – milžiniškas. Tai matosi tiek iš namų išorės, tiek iš vidaus. Fasado plytos byra, pamatai trupa, stogai kiauri. Kai kurių namų būklė tikrai apgailėtina, todėl modernizacija jiems reikalinga ne tik dėl mažesnių sąskaitų už šildymą, bet ir dėl to, jog anksčiau ar vėliau tuos namus vis tiek reikės rimtai remontuoti“, – dėsto pašnekovas.
Pokalbio pabaigoje K.Macijauskas pasidžiaugia, kad nepaisant to, jog Palangos daugiabučiuose nemažai butų, kuriuos yra nusipirkę žmonės iš kitų miestų, didelė dalis jų pritaria modernizacijai: „Aišku, yra gyventojų, kuriems modernizacija neaktuali, nes jie atvažiuoja tik kelis kartus per metus. Tačiau negalėčiau pasakyti, kad už renovaciją pasisako tik vietiniai gyventojai, o prieš – tik žmonės iš kitų miestų. Nuomonės pasiskirsto maždaug po lygiai.
Pavyzdžiui, kai kurie butų savininkai, kurie negyvena Palangoje, išgirdę apie modernizaciją tik nudžiunga: „Kaip gerai, bus gražiau grįžus prie jūros“.
