Kalbėdama po Didžiojo septyneto (G7) grupės susitikimo Vokietijoje, pareigūnė pareiškė, kad Europa solidarumą parodys, tačiau tik tada, jeigu Graikija „pateiks siūlymų ir pradės įgyvendinti reformas“.
Kiek anksčiau Graikijos finansų ministras Yanis Varoufakis kalbėjo, kad atėjo laikas nustoti rodyti vieniems į kitus pirštais ir pagaliau susitarti.
Susitikimo metu taip pat buvo aptariamos klimato kaitos, kovos su ekstremizmu problemos ir karas Ukrainoje. G7 grupės viršūnių susitikime dalyvavo lyderiai iš JAV, Didžiosios Britanijos, Japonijos, Prancūzijos, Kanados ir Italijos.
A.Merkel, vadovavusi renginiui, kalbėjo, kad daugiausiai dėmesio posėdžių metu buvo visgi skiriama Graikijos krizei.
Ji dar kartą pakartojo norinti, kad šalis išliktų euro zonos nare, tačiau nurodė: „Laiko nėra likę daug. Visi intensyviai dirba. Dabar svarbi kiekviena diena“.
Europos Komisijos pareigūnai ragina Graikiją toliau taikyti reformas savo ekonomikoje, pavyzdžiui, didinti mokesčius, mažinti tarnautojų atlyginimus ir pensijas – tik po tokių veiksmų šaliai bus suteikta galimybė gauti 7,2 mlrd. eurų vertės finansinės paramos paketą.
Davė laiko iki birželio pabaigos
JAV prezidentas Barackas Obama pirmadienį išsakė savo nuomonę dėl Graikijos krizės, pareiškęs, kad Atėnams reikia priimti sunkių sprendimų, kad išgelbėtų šalį nuo bankroto ir tikėtino pasitraukimo iš euro zonos.
Po susitikimo su kitais G-7 lyderiais B.Obama sakė, kad „jaučiama būtinybė skubiai rasti būdą išspręsti šiai padėčiai“.
Tačiau JAV lyderis pabrėžė, kad toks sprendinys reikalauja, kad Atėnai „rimtai nusiteiktų vykdyti svarbias reformas – ne vien tam, kad patenkintų skolintojus, bet dar svarbiau, kad sukurtų platformą, ant kurios Graikijos ekonomika galėtų vėl pradėto augti ir klestėti“.
„Taigi graikams teks priimti sunkių politinių sprendimų, kurie jiems bus naudingi ilguoju laikotarpiu“, – pridūrė B.Obama.
Spausdamas graikus vykdyti įsipareigojimus, B.Obama taip pat pasisakė už jų kreditorių lankstumą.
„Jeigu abi pusės demonstruos pakankamą lankstumą, tuomet, manau, galime išspręsti šią problemą, bet reikės, kad visi susijusieji priimtų sunkių sprendimų“, – aiškino jis.
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as irgi pabrėžė, kad birželio pabaiga yra „tolimiausias galutinis terminas“ sudaryti susitarimui.
„Bet niekas nedraudžia mums judėti greičiau, ir manau, kad Graikija turėtų būti suinteresuota tai paspartinti, pašalinti netikrumą“, – sakė jis.
Susitarimo reikia – ir greitai
Pasisakydamas per vieną renginį Berlyne Graikijos finansų ministras Y.Varoufakis pritarė, kad sutartis turėtų būti sparčiai priimta, ir perspėjo, kad būtų istorinė „nesėkmė“, jeigu ES lyderiai nepasiektų susitarimo.
„Mums reikalingas susitarimas – ir greitai“, – Y.Varoufakis sakė per vieną diskusiją Berlyne dėl Graikijos ateities Bendrijoje, po ankstesnę dieną įvykusių derybų su Vokietijos finansų ministru ir kitais politikais.
Y.Varoufakis perspėjo, kad nesugebėjimas pasiekti susitarimo dėl skolų istorijoje būtų įvertintas kaip „ES politinės klasės, mano, finansų ministro daktaro Wolfgango Schaeubles, Vokietijos kanclerės ponios Merkel, Graikijos premjero Alexio Tsipro nesėkmė“.
Graikija siekia užsitikrinti, kad jai būtų pervesta paskutinė 7,2 mlrd. eurų išmoka pagal anksčiau jai skirtą tarptautinės finansinės pagalbos paketą. Tuomet Atėnai galėtų iki birželio 30 dienos galutinio termino grąžinti 1,6 mlrd. eurų Tarptautiniam valiutos fondui.
Jeigu Atėnai paskelbtų nemokumą, tai tikriausiai sukeltų virtinę įvykių, kurie vestų į potencialiai chaotišką Graikijos pasitraukimą iš euro zonos.
Penkis mėnesius trukusios Graikijos ir tarptautinių skolintojų derybos tebėra įstrigusios, nesutariant dėl šalies biudžeto ateities uždavinių, ekonomikos reformų ir mokesčių.
