„Mes tapsime kurortais“, – kone sutartinai sakė kurortinių vietovių atstovai.
Skaičiai rodo, kad turistų – tiek vietos, tiek užsienio – srautas didėja.
Bet ar kada nors dėsime lygybės ženklą tarp Anykščių ir, tarkime, Druskininkų?
Sugundė ir užsieniečius
Pasaulinis „Mini Cooper“ automobilių savininkų klubo sąskrydis, muzikos festivaliai „Galapagai“, Roko naktys ar „Mėnuo Juodaragis“. Šie renginiai į Zarasus sutraukia ne tik tūkstančius lietuvių.
Zaraso ežero saloje ir pačiame mieste prieš kelias savaites skambėjo ir olandų bei vokiečių kalbos. Užsieniečiai buvo atvykę į automobilininkų sąskrydį.
Bet turistų iš Vokietijos, Olandijos, dažniausiai perkopusių penkiasdešimtmetį, užsuka ne tik į renginius – jie kemperiais ar dviračiais atrieda pasimėgauti ramybe prie ežerų ir gerokai įvasarojus.
Ežeringieji Zarasai jiems siūlo apsistoti 15 stovyklaviečių – tiek privačių, tiek nemokamų aikštelių paežerėse.
Su latviais – rusiškai
80 proc. – lietuviai, likusi dalis – užsieniečiai, o daugiausia jų atvyksta iš Latvijos.
Šitaip išvardijęs Zarasų turizmo ir informacijos centro vadybininkas Kęstas Vasilevskis paaiškino, kad latvius iš Daugpilio atvilioja šiame mieste zarasiškių užkurta reklamos kampanija.
Į Zarasus iš Daugpilio atvyksta ir mokinių ekskursijos, ir pavieniai poilsiautojai. Ar tai reiškia, kad zarasiškiai turizmo sektoriaus verslininkai uoliai mokosi latvių kalbos?
„Didžioji dalis turistų, atvykstančių iš Daugpilio, yra rusakalbiai, o Zarasai irgi tautiškai maišyti, tad susikalba rusiškai“, – sakė K.Vasilevskis.
Kur kas didesnis sujudimas mieste ir apylinkėse justi, kai Zarasuose vyksta muzikos festivaliai. Tuomet, pasak K.Vasilevskio, į Zarasus suvažiuoja 5–6 tūkst. žmonių – panašiai tiek, kiek yra vietos gyventojų.
„Tuo metu rasti nakvynės vietą būna sunku“, – pripažino turizmo vadybininkas.
Kad turizmas vis plėtojasi, anot jo, rodo ne tiktai augantis turistų srautas, bet ir vietos verslininkų iniciatyvos: gausėja siūlančių pasiplaukioti ežeruose, prie Antalieptės vienas kaimo turizmo sodybos šeimininkas kviečia susipažinti, kaip renkamos ir apdorojamos sraigės, taip pat galima ir jų paragauti.
„Žmonės lanko ir ypatingą Šlyninkos vandens malūną, ir nuo seno garsėjantį Stelmužės ąžuolą. Yra ir tokių, kurie atvyksta tingiai pagulinėti prie ežero. Bet kur kas populiariau leistis į žygius baidarėmis“, – pasakojo K.Vasilevskis.
Neretas užsuka ir į Turizmo informacijos centrą. Užpernai tokių buvo 800, pernai – 1500.
K.Vasilevskis linkęs pokyčius sieti su Zarasų reklama kaimyniniame Daugpilyje.
Nėra kaip suskaičiuoti
Statistikos departamento duomenimis, Zarasuose 2014-aisiais nakvojo 5560 turistų, 2013 metais – 2606.
Bet į šiuos rodiklius neįskaičiuotos nakvynės palapinėse, kemperiuose ir dažnu atveju privačiame sektoriuje.
„Kiek sulaukiame turistų? Vienintelė Nida gali atsakyti į šį klausimą, mat suskaičiuoja įvažiuojančius į šią vietovę. O mes galime kažkiek remtis pilies lankomumo rodikliais – ją kasmet aplanko 350 tūkst. žmonių.
Bet dalis lenkų ar latvių atvažiuoja pas mus nebe pirmus metus, tad pilį jau būna anksčiau aplankę ir nebeina į ją“, – aiškino Trakų turizmo ir informacijos centro vadovė Laima Balčytienė.
Statistikos departamentas suskaičiavo nakvynes Trakų viešbučiuose ir svečių namuose: pernai juose nakvojo 54 tūkst. žmonių, užpernai – 56,3 tūkst.
Tiesa, L.Balčytienė nurodė dar vieną rodiklį, kuris galėtų būti objektyvus. 80–90 proc. užsieniečių, kurie atvyksta į Vilnių, aplanko ir Trakus.
Šis miestas įtrauktas kone į visas kelionių agentūrų siūlomas programas.
Sezoniškumo įtaką trakiškiai siekia mažinti investuodami tiek į ilgesnį Kalėdų renginių maratoną, tiek į įvairias – oro balionų ar parasparnių šventes šaltuoju sezonu. Be to, miestas žiemą sulaukia ir konferencijų rengėjų dėmesio.
„Ateityje tikrai tapsime kurortu. Vietos verslas tai jaučia, tad taikosi prie rinkos poreikių – plečia paslaugų asortimentą. Antai laivas, kuriuo galima ežeru pasiplaukioti dieną, vakarais virsta muzikiniu laivu“, – aiškino L.Balčytienė.
Tiki šviesia ateitimi
Anykščiuose, kaip skaičiuoja vietos turizmo ir informacijos centras, kasmet apsilanko apie 50 tūkstančių turistų. Kiekvienais metais jų srautas ūgteli 7–10 proc.
Tiesa, Statistikos departamentas nurodė mažesnius skaičius (5 tūkst. 2013-aisiais ir 13,5 tūkst. praėjusiais metais), bet jis neįtraukė kaimo turizmo sodybų rezultatų ir neskaičiavo vienadienių atvykėlių.
„Mes regime miesto, kaip kurorto, ateitį. Vietos kritikai sako, kad sekasi nekaip.
Užtat tie, kurie atvažiuoja iš kitur, tvirtina, kad viskas gerai“, – aiškino Anykščių turizmo ir informacijos centro direktorius Rimantas Sereičikas.
Pretendentų gauti naują vardą gausėja
Kurortinės teritorijos statuso siekia ir Kauno rajone esančios Kulautuva ir Kačerginė. Anot Valstybinio turizmo departamento (VTD) direktoriaus pavaduotojo Juozo Ragucko, šie miesteliai atkakliai siekia atitikti visus reikalavimus.
Mat formuojant savivaldybių biudžetus savivaldybės, kurios turi kurortų ir kurortinių teritorijų statusą, gauna papildomą finansavimą.
Taip pat 2007–2013 metais kurorto statusas padėjo pretenduoti į ES struktūrinių fondų pinigus. Pasak J.Ragucko, visos kurortinių teritorijų savivaldybės pasinaudojo šia galimybe.
„Kurortinės teritorijos statusas tapo pranašumu pritraukiant ir privačių investicijų. Puikus pavyzdys – Anykščių savivaldybė, kurioje įsikūrė „SPA Vilnius Anykščiai“. Tokių teritorijų tikslas yra ateityje siekti aukštesnio – kurorto statuso. Didžiausią pažangą, mano nuomone, kol kas padarė Anykščiai“, – sakė J.Raguckas.
