Vienas naujausių apžvalgos bokštų iškilusių saugomose šalies teritorijose – Jurakalnio, stovintis Ventos regioniniame parke, ant Ventos upės kranto netoli Daubiškių kaimo. Visuomenei jis buvo pristatytas ir tapo prieinamas maždaug prieš du mėnesius. Iš viso Lietuvos nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, pasinaudojus Europos Sąjungomis lėšomis, pastatyta trylika apžvalgos bokštų, dar trys – bus baigti statyti artimiausiu metu.
Modernus ir išskirtinis
Iš medžio ir metalo konstrukcijų pagaminto bokšto statinio forma primena gėlės žiedą, kuris virš medžių viršūnių iškilęs 15 metrų. Jį kūrę architektai Andrius Dirsė ir Arvydas Gudelis pasistengė, kad statinys subtiliai įsikomponuotų į parko kraštovaizdį.
Laipteliais užlipus į viršų, prieš akis ramiai vingiuoja Venta, matyti slėniai su pievomis, statūs upės šlaitai su unikaliomis atodangomis, Papilės miestas ir piliakalniai, Daubiškio kaimas, Jurakalnio geologinė atodanga ir atragis (iškyšulys). Iš bokšto puikiai matyti galimi pažintiniai regioninio parko maršrutai.
Pasak Ventos regioninio parko direktoriaus Andrius Almanio, atsiradus bokštui, parke padaugėjo keliautojų, tačiau kol kas neįmanoma pasakyti tiksliai, nes parko darbuotojų vykdomos stebėsenos rezultatai bus žinomi tik metų pabaigoje.
Šis įspūdingas statinys ir keliautojų traukos objektas nestovėtų Ventos regioniniame parke, jei ne Europos Sąjungos fondų finansavimas. Apžvalgos bokštas buvo pastatytas gavus 2007–2013 metų Europos regioninės plėtros fondo lėšas pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programą įgyvendinant projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas“ (II etapas)“.
Populiariausias maršrutas
Dažnai iš apžvalgos bokšto nusileidę žemyn keliautojai patraukia garsiuoju Jurakalnio pažintiniu taku, kuris apima Jurakalnio griovos atodangą ir atragį, Papilės I piliakalnį. Tako pabaigoje – istoriko, rašytojo, tautos žadintojo Simono Daukanto muziejus, kuriame apsilankius tikrai sužinosite daug naujų detalių iš šios iškilios asmenybės gyvenimo. Papilėje S. Daukantas praleido paskutines gyvenimo dienas.
Šis muziejus – ne vienintelis Ventos regioniniame parke. Šiuo metu jų veikia net keturi. Daugiausiai jų yra Viekšnių miestelyje. Čia yra įkurtas aviacijos pradininko Aleksandro Griškevičiaus muziejus, veikia profesorių M. V. V. Biržiškų memorialinė ekspozicija ir S. Chrisčinavičienės kūrybos darbų galerija „Snieginos giesmė akmenėliui“. Taip pat veikia vaistinė muziejus, kuriame galima pamatyti XIX-XX a. pradžios eksponatus, susipažinti su vaistiniais augalais.
Visi, kurie domisi filoterapija, turėtų apsilankyti ir Gyvolių kaime. Čia yra žinomos šalies natūralių gydomųjų vaistinių augalų specialistė – farmakognostės Jadvygos Balvočiūtės sodyba.
Juros perdiodo liekanos
Dar vienas Ventos regioninio parko išskirtinumas – geologinė sandara. Visi, kurie domisi Juros periodu, čia gali pamatyti uolienas iš šio laikotarpio, savo rankomis paliesti fosilijas – dinozaurų laikmečio gyvūnų liekanas. Papilės apylinkėse šios uolienos yra atsivėrusios žemės paviršiuje, o kitose Europos šalyse glūdi net 60–300 metrų gylyje.
Papilės atodangos unikalios, turi pasaulinę mokslinę vertę. Čia dirbę mokslininkai yra aptikę apie 300 Juros periodo, kuriame atsirado ir vystėsi milžiniški ropliai (dinozaurai), gyvūnų liekanų bei fragmentų.
Svarbu tai, kad sutvarkius Juros atodangą, ji tapo prieinama keliautojams, iki jos Ventos upės slėniu veda pusės kilometro takas.
Venta, kurios vardu pavadintas regioninis parkas, ne vienintelė upė šioje saugomoje šalies teritorijoje. Per ją dar vingiuoja Virvytės, Dabikinės, Uogio, Avižlio upės ir upeliai. O taip pat čia auga vienas žinomumą šalies medžių – Papilės penkiolikakamienė liepa. Skaičiuojama, kad šio medžio amžius siekia pusantro šimto metų.
Aplinkos ministerija www.am.lt ir ES struktūrinė parama www.esparama.lt.