Graikų pareigūnai iki šiol vis atmesdavo šalies skolintojų
„spaudimą“, o šeštadienį pasiųs į Briuselį aukšto lygio
delegaciją, kuri pateiks savo planus, kaip būtų galima užbaigti
jau penkių mėnesių trukmės priešpriešą.
Karštligiškos diskusijos vyko kitą dieną po Tarptautinio
valiutos fondo (TVF) derybininkų delegacijos išvykimo iš Briuselio
į Vašingtoną, nesugebėjus išspręsti didelių nesutarimų,
artėjant galutiniam terminui – birželio 18-ajai.
Atėnų akcijų biržoje kainos nusmuko 6 proc., kai paaiškėjo,
kad aukšto rango pareigūnai, kurie ketvirtadienį susitiko
Bratislavoje, apsvarstė „blogiausio atvejo“ scenarijų, jeigu
Graikija nebepajėgtų grąžinti savo skolų.
„Per diskusijas bankrotas buvo paminėtas kaip vienas iš
tikėtinų scenarijų, jeigu viskas susiklostys blogai“, –
naujienų agentūrai AFP po derybų Bratislavoje sakė vienas euro
zonos pareigūnas, pageidavęs neviešinti jo pavardės.
Kitas pareigūnas pridūrė: „Taip buvo pasiruošta blogiausiam
atvejui. Šalys norėjo žinoti, kas dedasi.“
Ši ilgai besitęsianti drama, per kurią Graikija vis atsisako
įsipareigojimo vykdyti reformas, kurių reikalauja šalies
skolintojai, turėtų pasiekti kulminaciją per euro zonos finansų
ministrų susitikimą Liuksemburge birželio 18 dieną.
Susitarimas, pagal kurį Graikijai būtų pervesta paskutinė 7,2
mlrd. eurų išmoka iš anksčiau Atėnams suteiktos tarptautinės
finansinės pagalbos programos lėšų, turi būti sudarytas
ateinančią savaitę, kad nacionaliniai parlamentai galėtų jį
patvirtinti iki tos programos galiojimo pabaigos birželio 30 dieną.
Graikija šio mėnesio pabaigoje turi grąžinti TVF 1,6 mlrd.
eurų, o iki liepos 20 dienos – pervesti dar 3,4 mlrd. eurų Europos
centriniam bankui.
Europos Sąjungos šalys „kelia vis daugiau klausimų, kokie yra
įmanomi keliai judėti į priekį šioje padėtyje“, sakė Europos
Komisijos pirmininko pavaduotojas euro reikalams Valdis Dombrovskis.
„Turime įvertinti visas galimybes“, – Lietuvos finansų
ministras Rimantas Šadžius sakė AFP.
Pablogino reitingus
Tuo tarpu reitingų agentūra „Standard & Poor's“ penktadienį
pablogino Graikijos keturių didžiųjų bankų reitingus ir savo
pranešime nurodė, kad tie skolintojai „tikriausiai bankrutuos per
ateinančius 12 mėnesių , jeigu nebus susitarimo tarp Graikijos
vyriausybės ir jos oficialių kreditorių“.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel sakė, kad visos šiame procese
dalyvaujančios šalys turi toliau stengtis susitarti. „Jeigu bus
valia, bus ir išeitis“, – pridūrė ji, nors Berlynas laikosi
griežtos pozicijos Graikijos atžvilgiu.
Viena nauja apklausa, pabrėžianti didėjantį nusivylimą dėl
Atėnų elgesio, rodo, kad dauguma vokiečių dabar nori, kad Graikija
pasitrauktų iš euro zonos.
Nedidelė dauguma (51 proc.) vokiečių, kuriuos šią savaitę
apklausė televizija ZDF, sakė nenorintys, kad Graikija toliau
naudotų ES vieningąją valiutą. Šešiais mėnesiais anksčiau
tokios nuomonės buvo tik 33 proc. respondentų.
Graikijos gynybos ministras Panas Kamenas (Panos Kammenos)
tvirtino, kad susitarimas „atsiras iki birželio 18-osios arba
niekada“.
Tuo tarpu valstybės reikalų ministras Alekos
Flambouraris, artimas premjero Alexio Tsipro sąjungininkas, sakė visuomeninei televizijai ERT: „Tikiuosi, kad
(susitarimas) bus labai greitai, birželio 18 dieną, kai susitiks
Eurogrupė.“
Eurogrupės vadovas Jeroenas Dijsselbloemas, Nyderlandų finansų ministras, tvirtino, kad būtų
„neįsivaizduojama“ pasiekti susitarimą nedalyvaujant TVF, kurį
Atėnai kaltina mėginimu spausti kitus skolintojus.
„Jeigu TVF pasitrauks... tuomet nebeliks dalies šios programos
finansavimo, o tuomet mes nebeturėsime pagrindo“, – aiškino jis
pridūręs, kad Tarptautinio valiutos fondo dalyvavimas yra būtinas.
Vis dėlto vienas vyriausybės šaltinis Atėnuose sakė, kad TVF
„spaudžia visomis kryptimis, o labiausiai – Berlyno kryptimi,
skatindamas taikyti griežtą politiką Graikijoje, kad galėtų
susigrąžinti savo pinigus“.
Buvo paskelbta pranešimų apie nesutarimus tarp griežtojo
požiūrio besilaikančio TVF ir ES. Vašingtone įsikūręs
skolintojas sakė norintis, kad Europa nurašytų dalį Graikijos
skolų.
Europos šaltiniai sakė agentūrai AFP, kad Graikija ir jos
skolintojai diskutuoja dėl galimybės pratęsti iki ateinančių
metų kovo dabartinę euro zonos finansinės pagalbos programą, kuri
turėtų baigtis birželio pabaigoje.
