Vis dėlto, pareigūnų teigimu, galimybė susitarti išlieka,
tačiau mažėja. Analitikai jau ima svarstyti ir dėlioti konkrečius
galimybių scenarijus.
Pirmuoju svarstomu scenarijumi pateikiama neįtikėtina ir
šokiruojanti galimybė, kad kairiųjų pažiūrų Graikijos vyriausybė
visiškai patenkins ES ir TVF pareigūnų reikalavimus.
Jei vis dėlto
susitarimą pasiekti pavyktų, šalis gautų paskutinę 7,2 mlrd. eurų
finansinę išmoką pagal šiuo metu galiojančią paramos programą:
sumos užtektų išmokėti skolas ECB ir TVF bei sumokėti viešojo
sektoriaus darbuotojams atlyginimus ir pensijas.
Tačiau toks
rezultatas būtų trumpalaikis, nes šiuo metu Graikiją slegianti
milžiniška skola siekia maždaug 180 proc. metinio BVP, t. y. šalies
pagaminamos produkcijos vertę lenkia beveik dvigubai. Toks rodiklis
laikomas itin netvariu, nes šiuo metu Graikijos ekonomiką vargu ar
galima pavadinti sparčiai augančia.
Dar viena galimybė – finansinės paramos Graikijai pratęsimas.
Sausį į valdžią atėjus radikalių pažiūrų partijai „Syriza“ jau
atrodė, kad šalis gaus trečiąjį finansinės paramos paketą, tačiau
vėliau Vokietija sumažino tokią galimybę.
Teigiama, kad, jeigu Graikijai pavyks susitarti dėl trečiojo
paramos paketo nuo šių metų gruodžio, šaliai liktų daugiau laiko
derėtis ir išlaikyti savo bankų finansavimą iš ECB. Galimas
finansinės paramos pratęsimas greičiausiai nuo birželio 30 d.
galiotų dar ateinančius devynis mėnesius.
Šiuo laikotarpiu Graikijos vyriausybei būtų išmokėtas 7,2 mlrd.
eurų paramos paketas, jeigu Alexis Tsipras
vadovaujama vyriausybė mainais sutiktų vykdyti anksčiau suderintas
reformas.
Taip pat šalies valdžia galėtų vėl siekti galimybės
pasinaudoti Graikijos bankų finansavimui atidėtais 10,9 mlrd. eurų,
nors kiek anksčiau jai tokia galimybė buvo atimta. Taip pat
Graikija galėtų bandyti likusią savo skolą ECB perkelti ant naujojo
euro zonos paramos fondo pareigūnų pečių. Atėnai mano, kad Europos
stabilumo mechanizmas (ESM) būtų lankstesnis nei didelę Vokietijos
įtaką jaučiantis ECB.
Trečiąjį scenarijų euro zonos ministrai buvo paskelbę dar 2012
metais – mainais į vykdomas reformas gali būti nurašyta dalis
Graikijos skolos. Beje, Atėnai, net ir pasikeitus valdžiai, tokios
galimybės nepamiršo. Tiesa, vis mažiau tikėtina, kad Graikijos
partneriai euro zonoje dar grįš svarstyti šio pasiūlymo, ypač po
nepavykusių pastarųjų derybų. Kreditoriai Europoje ir taip jau
gerokai palengvino Graikijai skolos naštą: įsipareigojimų terminas
buvo pratęstas daugiau kaip 30-čiai metų, sumažintos palūkanų
normos, imtasi ir kitų finansinių priemonių.
Vis daugiau analitikų neatmeta ir galimybės, kad iki birželio
30 d. savo skolos TVF Graikija taip ir neišmokės – ši mintis dar
praėjusią savaitę buvo atvirai išsakyta euro zonos aukšto rango
pareigūnų susitikime Bratislavoje.
Nors oficialiai tokia situacija
ir nebūtų vadinama nemokumu, tačiau ji rinkose sukeltų paniką dėl
visų Graikijos institucijų, pavyzdžiui, šalies bankų, nors
savaitgalį nutrūkusios derybos jau ir dabar kelia papildomą įtampą.
Prasidėjus šiam chaosui, šaliai gali tekti pradėti taikyti skubias
priemones, tarp jų įvesti griežtą kapitalo kontrolę, uždaryti
bankus, o vyriausybė turėtų taupyti kiekvieną eurą skolai sumokėti.
Paskutiniuoju svarstomu scenarijumi laikomas Graikijos
pasitraukimas iš euro zonos – apie tokią katastrofą niekas nenori
net galvoti, nes kiltų pavojus ne tik bendrajai regiono valiutai,
bet ir visam Europos Sąjungos projektui.
