Kokie galimi Graikijos scenarijai pasibaigus skolų dramai

Svarbios Graikijos ir

Paskutiniuoju svarstomu scenarijumi laikomas Graikijos pasitraukimas iš euro zonos – apie tokią katastrofą niekas nenori net galvoti, nes kiltų pavojus ne tik bendrajai regiono valiutai, bet ir visam Europos Sąjungos projektui.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Paskutiniuoju svarstomu scenarijumi laikomas Graikijos pasitraukimas iš euro zonos – apie tokią katastrofą niekas nenori net galvoti, nes kiltų pavojus ne tik bendrajai regiono valiutai, bet ir visam Europos Sąjungos projektui.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

ELTA ir lrytas.lt inf.

2015-06-15 14:27, atnaujinta 2017-11-22 08:17

Vis dėlto, pareigūnų teigimu, galimybė susitarti išlieka, tačiau mažėja. Analitikai jau ima svarstyti ir dėlioti konkrečius galimybių scenarijus.

Pirmuoju svarstomu scenarijumi pateikiama neįtikėtina ir šokiruojanti galimybė, kad kairiųjų pažiūrų Graikijos vyriausybė visiškai patenkins ES ir TVF pareigūnų reikalavimus.

Jei vis dėlto susitarimą pasiekti pavyktų, šalis gautų paskutinę 7,2 mlrd. eurų finansinę išmoką pagal šiuo metu galiojančią paramos programą: sumos užtektų išmokėti skolas ECB ir TVF bei sumokėti viešojo sektoriaus darbuotojams atlyginimus ir pensijas.

Tačiau toks rezultatas būtų trumpalaikis, nes šiuo metu Graikiją slegianti milžiniška skola siekia maždaug 180 proc. metinio BVP, t. y. šalies pagaminamos produkcijos vertę lenkia beveik dvigubai. Toks rodiklis laikomas itin netvariu, nes šiuo metu Graikijos ekonomiką vargu ar galima pavadinti sparčiai augančia.

Dar viena galimybė – finansinės paramos Graikijai pratęsimas. Sausį į valdžią atėjus radikalių pažiūrų partijai „Syriza“ jau atrodė, kad šalis gaus trečiąjį finansinės paramos paketą, tačiau vėliau Vokietija sumažino tokią galimybę.

Teigiama, kad, jeigu Graikijai pavyks susitarti dėl trečiojo paramos paketo nuo šių metų gruodžio, šaliai liktų daugiau laiko derėtis ir išlaikyti savo bankų finansavimą iš ECB. Galimas finansinės paramos pratęsimas greičiausiai nuo birželio 30 d. galiotų dar ateinančius devynis mėnesius.

Šiuo laikotarpiu Graikijos vyriausybei būtų išmokėtas 7,2 mlrd. eurų paramos paketas, jeigu Alexis Tsipras vadovaujama vyriausybė mainais sutiktų vykdyti anksčiau suderintas reformas.

Taip pat šalies valdžia galėtų vėl siekti galimybės pasinaudoti Graikijos bankų finansavimui atidėtais 10,9 mlrd. eurų, nors kiek anksčiau jai tokia galimybė buvo atimta. Taip pat Graikija galėtų bandyti likusią savo skolą ECB perkelti ant naujojo euro zonos paramos fondo pareigūnų pečių. Atėnai mano, kad Europos stabilumo mechanizmas (ESM) būtų lankstesnis nei didelę Vokietijos įtaką jaučiantis ECB.

Trečiąjį scenarijų euro zonos ministrai buvo paskelbę dar 2012 metais – mainais į vykdomas reformas gali būti nurašyta dalis Graikijos skolos. Beje, Atėnai, net ir pasikeitus valdžiai, tokios galimybės nepamiršo. Tiesa, vis mažiau tikėtina, kad Graikijos partneriai euro zonoje dar grįš svarstyti šio pasiūlymo, ypač po nepavykusių pastarųjų derybų. Kreditoriai Europoje ir taip jau gerokai palengvino Graikijai skolos naštą: įsipareigojimų terminas buvo pratęstas daugiau kaip 30-čiai metų, sumažintos palūkanų normos, imtasi ir kitų finansinių priemonių.

Vis daugiau analitikų neatmeta ir galimybės, kad iki birželio 30 d. savo skolos TVF Graikija taip ir neišmokės – ši mintis dar praėjusią savaitę buvo atvirai išsakyta euro zonos aukšto rango pareigūnų susitikime Bratislavoje.

Nors oficialiai tokia situacija ir nebūtų vadinama nemokumu, tačiau ji rinkose sukeltų paniką dėl visų Graikijos institucijų, pavyzdžiui, šalies bankų, nors savaitgalį nutrūkusios derybos jau ir dabar kelia papildomą įtampą. Prasidėjus šiam chaosui, šaliai gali tekti pradėti taikyti skubias priemones, tarp jų įvesti griežtą kapitalo kontrolę, uždaryti bankus, o vyriausybė turėtų taupyti kiekvieną eurą skolai sumokėti.

Paskutiniuoju svarstomu scenarijumi laikomas Graikijos pasitraukimas iš euro zonos – apie tokią katastrofą niekas nenori net galvoti, nes kiltų pavojus ne tik bendrajai regiono valiutai, bet ir visam Europos Sąjungos projektui.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„24/7“: kodėl politikai mato grėsmę, bet elgiasi lyg jos nebūtų?