Tokį įstatymą Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) parengė šiemet vasarį, ir tik dabar, praėjus 10 mėnesių po Rusijos paskelbto embargo, šis teisės aktas skubos tvarka pradėtas svarstyti Seime.
Situacija pieno sektoriuje tebėra tokia pat įtempta, kaip prieš gerą pusmetį. Mažieji ūkiai už pieno kilogramą iš supirkėjų gauna vos 0,13 euro, stambios bendrovės – apie 0,22 euro. Supirkimo kainos ir toliau smunka – per porą mėnesių jos sumažėjo dar 5 euro centais.
Tuo tarpu parduotuvėse pieno litras kainuoja 0,62-0,82 euro. Jo kaina priklauso ir nuo riebumo, ir nuo gamintojo.
Įstatymo sustatyti riboženkliai
Seimo Kaimo reikalų komitete šiandien, antradienį, svarstomas ŽŪM parengtas įstatymas, kurį įvertinę ES teisės departamento teisininkai jam neranda jokio kito apibūdinimo, kaip „labai blogas“. Esą, tikslas yra geras, bet priemonėms įgyvendinti nėra sukurta jokio mechanizmo.
Tikimybės, kad įstatymui kas nors pastos kelią, nėra. Jį priimti ketinama birželio 25-ąją.
Jame numatyta įvairių rinkos reguliavimo priemonių, pavyzdžiui, pieno perdirbimo įmonės apie keičiamas pieno supirkimo kainas ūkininkams ar pieną tiekiančioms bendrovėms turi pranešti prieš mėnesį.
Šis teisės aktas apribotų pieno ir būtiniausių jo produktų, pavyzdžiui, varškės, grietinės, kefyro antkainius. Pardavėjai jų negalėtų taikyti didesnių nei 10 proc.
Numatoma ir tai, kad iš lietuviško pieno pagaminti produktai būtų paženklinti, nurodant žaliavos kilmę.
Kainos smarkiai smuko
Įstatymo aiškinamajame rašte nurodoma ir svarbiausia jo atsiradimo priežastis.
Teigiama, kad pieno supirkimo kaina, Rusijai paskelbus embargą, smarkiai smuko, ir per keletą mėnesių sumenko trečdaliu.
Tuo tarpu parduotuvėse geriamojo pieno kaina pernai mažėjo vos 11 proc.
ŽŪM teigimu, pieno gaminių rinkoje mažmeninės kainos išlieka sąlyginai stabilios net ir mažėjant didmeninėms pieno gaminių kainoms.
„Mažmeninės prekybos grandyje įžvelgiamas ūkio subjektų, prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningas veiksmas, kuomet jie patys turi naudos iš didmeninių kainų mažėjimo ir ši nauda nepasiekia pieno gaminių vartotojų“, – rašoma ŽŪM parengtame aiškinamajame rašte.
Teisininkai apstulbo Tuo tarpu ES teisės departamento pateiktos išvados, kurios jau pasiekė ir premjerą Algirdą Butkevičių, įspėja apie tai, kad tokį įstatymą priėmusi Lietuva atsidurs ES Teisingumo teisme.
Esą, įstatymo nuostatos pažeidžia ES teisę ir suvaržo laisvą prekių judėjimą.
Vienas pažeidimų – draudimas pirkti pieną kaip žaliavą iš kitų valstybių tol, kol jis nesuperkamas iš savų ūkininkų, yra kiekybinis prekių importo ribojimas pagal kilmę. Tai draudžia ES teisė.
Kitas – Lietuvos pieno perdirbimo įmonėms draudžiama tiekti pieno gaminius į Lietuvos rinką, pagamintus iš kitose valstybėse pirkto pieno. Ši nuostata, anot teisininkų, prieštarauja ES teisei, numatančiai, kad nevalia riboti importo kiekių.
Reikalavimas ženklinti, kad pieno gaminiai, tiekiami mūsų rinkai, yra pagaminti iš lietuviško pieno, esą taip pat riboja importo kiekius. O tai prieštarauja ES teisei.
Anot teisininkų, projektas pažeidžia ES reglamentą, kuris numato, kad pieno tiekimo sutartys – tai tiekėjų ir supirkėjų laisvų derybų objektas.
Šią nuostatą įstatymas apribos, nes superkamo pieno kaina bus nustatoma tik pagal du kriterijus – kokybę ir parduodamo pieno kiekį. Tačiau nebus atsižvelgiama, pavyzdžiui, į tai, ar pienas – ekologiškas, kokia jo sudėtis, koks pristatymo terminas ir kitus veiksnius. Todėl, anot teisininkų, kai kurie pieno gamintojai gali būti diskriminuojami.
Antkainių ribojimas taip pat kertasi su ES laisvo prekių judėjimo nuostatomis, nes jis būtų taikomas ne tik Lietuvoje pagamintiems pieno produktams, bet ir importuotiems iš kitų šalių.
Anot teisininkų, visa tai nuties ilgą, bet tiesų kelią į ES Teisingumo teismą.
Konkurencijos tarybos išvados – niūrios
Nieko gera nei ūkininkams, nei perdirbimo įmonėms įstatyme neįžvelgė ir Konkurencijos taryba.
Jos pateiktose išvadose teigiama, kad įstatyme nėra nė vienos priemonės, kuri paskatintų konkurenciją.
Atvirkščiai, jos nuomone, nukentės mažieji ūkininkai, kainos vartotojams išaugs, o pieno produktų pasiūla sumažės.
Be to, ribojimas Lietuvoje parduoti pieno produktus, kurie pagaminti iš kitose valstybėse įsigyto pieno, būtų taikomas tik Lietuvos įmonėms. Jos bus diskriminuojamos kitų valstybių pieno gamintojų atžvilgiu, ir taip Lietuvos įmonės taps mažiau konkurencingos.
