Ne tik ekonominė, bet ir socialinė nauda
Anot SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, vienas iš akivaizdžių tiesioginių renovacijos efektų – skatinama viena iš ekonomikos šakų – statybų, statybinių medžiagų pramonė, nes pats renovacijos mastas lemia didesnį statybinių paslaugų ir medžiagų poreikį. „Be to, tai turi įtakos vartojimui, nes renovacija leidžia žmonėms sutaupyti mažiau mokant už šilumą, taigi jie turi daugiau pinigų vėliau pirkti kitas prekes ir paslaugas bei tokiu būdu prisidėti prie vidaus rinkos kilimo. Sunku būtų įvertinti, kuris iš šių efektų yra didesnis“ – neslėpė ekonomistas.
Didžiulę renovacijos svarbą Lietuvos ekonomikai pabrėžė ir vyriausioji DnB banko analitikė Indrė Genytė-Pikčienė – jos nuomone daugiabučių renovacijos nauda Lietuvos ūkiui yra didžiulė. Pašnekovė teigė, kad iš to gaunama ne tik ekonominė, bet ir socialinė nauda – šildymo išlaidos yra pirmojo būtinumo išlaidos ir vartotojų krepšelyje jos sudaro nemenką dalį. „Aukšti šildymo kaštai labiausiai veikia nepasiturinčius gyventojus, pensininkus. Mažesnės sąskaitos už šildymą būste po renovacijos vienareikšmiškai keičia namų ūkių gyvenimo kokybę ir palieka daugiau lėšų vartojimui, ar taupymui. O tai tiesiogiai prisideda prie pridėtinės vertės kūrimo šalyje. Be to, didžiulis išlošis ekonomikai yra didesnis renovuoto būsto energetinis efektyvumas.“ – teigiamus renovacijos proceso įtakos aspektus vardijo ekonomistė.
Iššūkis tiksliai išmatuoti daromą įtaką
SEB banko prezidento patarėjo teigimu, šiuo metu valstybė vis dar yra pirminiame renovacijos etape. „Vertindamas situaciją, manau, kad poveikis BVP labiau pasireiškia per spartesnį statybų sektoriaus augimą. Nepaisant to, kad darbų apimtys nėra kosmiškai didelės, bet visas procesas įgijo jau pakankamai rimtą užmojį. Konkrečiais skaičiais, kiek tai prisideda prie šalies BVP kilimo mes išreikšti negalime, bet nėra abejonių, kad tai pozityviai prisideda prie BVP plėtros, nedarbo lygio mažėjimo.“ – dėstė ponas Nausėda. Ekonomisto teigimu, statybos yra vienas iš sparčiausiai augančių ūkio sektorių – tai susiję su nekilnojamo turto rinkos atsigavimu, statybomis, todėl įvertinti kiek įmanoma tikslesnę renovacijos teikiamą naudą yra labai sunku.
DnB vyriausiosios analitikės Indrė Genytės-Pikčienės nuomone, renovacija, kaip verslas, kuriantis darbo vietas, yra kiek mažiau patrauklus nei naujų pastatų plėtra, bet čia pat pridūrė: „Tačiau ekonominio nuosmukio metais, kuomet nelieka paskatų naujų projektų plėtrai, renovacija galėtų pasitarnauti kaip anticiklinis faktorius ir aprūpinti statybininkus darbais.“ – proceso specifiką paaiškino specialistė.
