Nuo 100 iki 3 butų
Didžiausias daugiabutis Kėdainių regione turi 100 butų, o pats mažiausias tik 3. Maždaug 80 proc. namų pastatyta panašiu laiku – 6–7 praeito amžiaus dešimtmetyje. Tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl savivaldybės paskirtojo modernizacijos administratoriaus „Kėdainių butai“ atstovas Sigitas Valantiejus juokauja, jog nei vienam namui Kėdainiuose ar jų apylinkėse nepakenktų atsinaujinti. Šiuo metu įvairiose modernizacijos stadijose yra net 21 daugiabutis, kurių renovaciją administruoja „Kėdainių butai“. Dar 4 namai modernizuojasi savarankiškai, vadovaujami gyventojų bendrijų. O įdomiausia tai, jog nepaisant gyvybingo modernizacijos proceso, nė vieno galutinai atnaujinto daugiabučio Kėdainiuose dar nėra.
„Vieni namai projektuojami, prie kitų jau statomi pastoliai, o prie trečių jie jau nuimami. Bet šiandien modernizacija dar niekur nėra iki galo baigta. Tokia paradoksali situacija susiklostė todėl, kad I-asis modernizacijos etapas pas mus buvo sulėtėjęs, II-asis – priešingai – pagreitėjęs, ir šiuo metu jie beveik susiliejo. Atsitinka ir taip, kad statybos leidimus greičiau gauname ne I-ojo, o II-ojo etapo namams, nors jie ruoštis modernizacijai pradėjo daug vėliau“, – pasakoja S.Valantiejus.
Susitikimų maratonas
S.Valantiejus neslepia – dauguma šiuo metu Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje dalyvaujančių namų buvo „išjudinti“ savivaldybės ir „Kėdainių butai“ iniciatyva. „Keistas dalykas – tie namai, kurie atkeliavo į programą pačių gyventojų iniciatyva, netrukus „atkrito“. Iš pradžių gyventojai sutarė, kad nori atsinaujinti, atėjo pas mus, parengėme investicijų planus, o jie, juos besvarstydami, susipyko ir ta iniciatyva labai greitai užgeso. Iš tų namų – savanorių programoje nebedalyvauja praktiškai nei vienas.“
Kitokia situacija susiklostė su namais, kurie buvo atrinkti, kaip neefektyviausi pagal sunaudojamos šilumos energijos kiekį. Beveik visi, kuriems buvo pasiūlyta atsinaujinti, sutiko. Tiesa, pašnekovas neslepia, jog pasiekti tokiems rezultatams reikėjo nemažai pastangų: „Per dvi savaites surengėme 40 susitikimų su gyventojais. Išėjo susitikimų maratonas. Viską darėme savo iniciatyva, iš šalies specialistų nekvietėme. Susitikimai vykdavo savaitgaliais arba po darbo, tad tempas buvo tikrai didelis.“
Siekia įkalbėti „atskalūnus“
„Kiek galėjome, stengiamės, jog modernizuoti namai būtų netoli vienas kito. Pavyzdžiui, jeigu viename kvartale buvo pasiūlyta atsinaujinti 3–4 neefektyviems namams, apie galimybę atsinaujinti užsimindavome ir greta esantiems daugiabučiams. Kai kas mūsų paklausė. Vienoje gatvėje taip pavyko įkalbėti net 6 namukus iš 12 ten esančių. Kaip tyčia jie išsirikiavę ant kalniuko, netoli nuo miesto fontano. Bus labai gražus vaizdas, kai baigsime darbus. Dar turime vieną situaciją, kai tarp modernizuotų namų pasiliks vienas nemodernizuotas. Tikimės, kad pavyks įkalbėti ir jį, kad nestovėtų vienišas tarp „puošnesnių“, – pasakoja S.Valantiejus.
Pasakodamas apie gyventojų, pasiryžusių modernizuotis, portretą, pašnekovas nurodo, jog atnaujinti savo būstą nori labai įvairaus amžiaus kėdainiškiai: „Aišku, yra daug jaunimo, kuris nori modernizuotis. Taip pat – senjorų, kurie žino, jog turint teisę į kompensaciją už šildymą, už modernizaciją mokėti nereikia. Kita vertus, išskirti nėra lengva, nes pasitaiko labai įvairių situacijų. Pavyzdžiui, ateina pas mus senjoras ir sako – „Geriau man nuimkite kompensaciją už šildymą, aš daugiau mokėsiu, bet nesirenovuosiu.“ O tokio savo sprendimo priežasčių net nenurodo.
Arba užsuka jaunas žmogus ir pareiškia: „Mano tėvai pasirašė už modernizaciją. Bet jie gi seni. Kai mirs, man teks mokėti tą paskolą“. Nuo tokių pareiškimų man net plaukai pasišiaušia. Nenorėčiau, kad mano vaikai taip sakytų kur nors nuėję. Bet tokios situacijos išduoda, jog požiūrių yra labai įvairių ir jie nepriklauso nuo gyventojų amžiaus.“
