J.C.Junckerio administracijos vadovas Martinas Selmayras nurodė, kad Atėnų pasiūlymas suteikia „gerą pagrindą pažangai“, nors pridūrė, kad jis prilygsta „gimdymui panaudojant chirurgines reples“, pabrėždamas pastangas išvengti Graikijos chaotiško pasitraukimo iš euro zonos.
Dėl šios krizės 19 euro zonos šalių lyderiai vėliau pirmadienį surengs neeilinį susitikimą Briuselyje, patirdami didelį spaudimą apsaugoti Graikiją nuo bankroto iki sparčiai artėjančio galutinio termino – birželio 30-osios, kai Atėnai turės grąžinti didelę sumą Tarptautiniam valiutos fondui (TVF).
Graikija sako, kad jos nauji pasiūlymas turi užtikrinti „galutinį sprendinį“ ir užbaigti priešpriešą tarp Atėnų bei jų skolintojų. Atėnai paskelbė įtemptą susitikimų darbotvarkę prieš šį viršūnių susitikimą: A.Tsipras pirmadienį planuoja susitikti su TVF, Europos Sąjungos ir Europos centrinio banko (ECB) vadovais.
Be to, pirmadienį taip pat įvyks ECB valdybos posėdis, kuriame bus tariamasi, ar reikia dar kartą padidinti finansavimą Graikijos bankams, kai panikos apimti indėlininkai iš savo sąskaitų šluoja didžiules sumas. Jeigu nepavyktų pasiekti susitarimo, Graikija tikriausiai neįstengs iki birželio 30 d. sumokėti TVF apie 1,5 mlrd. eurų, o tai gali lemti potencialiai chaotišką šalies pasitraukimą iš euro zonos.
Tikisi susitarimo
Europos Sąjungos ekonomikos reikalų komisaras Pierre'as Moscovici pirmadienį pareiškė esąs tikras, kad euro zonos lyderiai, Briuselyje besirenkantys neeilinio posėdžio, ras išeitį iš Graikijos krizės. Apie tai praneša „Reuters“.
„Vyks susitikimai su Graikijos premjeru A.Tsipru, per kuriuos, viliuosi ir esu tikras, pavyks pasiekti susitarimą dar šį vakarą“, – teigė pareigūnas „Europe 1“ radijo stočiai. Jis pridūrė, kad šiandiena bus „lemiama“.
„Judame teisinga kryptimi, susitarimui susidarė svarus pagrindas, šiandien tik turime viską sutvirtinti. Manau, kad šiandien laimės visų mūsų politinė valia išlaikyti eurą ir užtikrinti, kad mus vienijanti bendroji valiuta yra nepakeičiama“, – teigia P. Moscovici.
Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas Vokietijos „Deutschlandfunk“ radijo stočiai taip pat teigė laukią, kad euro zonos šalių lyderiai pasieks pažangos, spręsdami Graikijos krizę neeiliniame susitikime. „Tai bus didžiulis šuolis į priekį“, – pabrėžė jis.
„Sveikas protas paims viršų“
Augant tarptautiniam susirūpinimui dėl Atėnų skolų krizės, sekmadienį keli tūkstančiai žmonių susirinko į demonstraciją Briuselyje, kviesdami parodyti solidarumą su finansinėje aklavietėje atsidūrusia šalimi. Panaši akcija vyko ir Amsterdame, kur palaikyti Graikijos susirinko keli šimtai žmonių.
Pačiuose Atėnuose daugiau nei 7 tūkst. žmonių antrą kartą per savaitę išėjo į gatves protestuoti prieš griežto taupymo politiką. Demonstrantai laikė plakatus su užrašais „Kitokia Europa su Cipru“ ir „Negalite šantažuoti žmonių, valstybė neparduodama“.
Tuo tarpu didžiausio Graikijos banko vadovė pareiškė tikinti, kad „sveikas protas paims viršų“ ir abi pusės pasieks susitarimą. „Manau, būtų tikra beprotystė nesutariant dėl dviejų ar trijų milijardų (eurų) leistis į tokius nežinomus vandenis ir taip rizikuoti tiek euro zonai, tiek Graikijai“, – sakė Graikijos nacionalinio banko vadovė Louka Katseli BBC radijui.
Tarptautinis valiutos fondas buvo pakviestas prisidėti prie pagalbos Graikijai 2009-ųjų pabaigoje, kai skolų naštos slegiama šalis nebegalėjo skolintis tarptautinėse rinkose.
ES dalyvavimas didžiulėje gelbėjimo programoje, pagal kurią šaliai buvo suplanuota skirti 240 mlrd. eurų paskolų mainais į drastiškas taupymo priemones ir reformas, turi baigtis šio mėnesio pabaigoje, o TVF pagalba buvo numatyta iki 2016 metų kovo.
Derybos tarp Graikijos ultrakairiosios vyriausybės ir jos tarptautinių skolintojų pateko į aklavietę nerandant kompromiso dėl reformų, kurių reikalaujama manais į paskutinę 7,2 mlrd. eurų išmoką pagal finansinio gelbėjimo programą.
Imta kalbėti ir apie galimybę pratęsti Europos pagalbą. Graikijos vyriausybė į finansinės pagalbos pratęsimą žiūri kaip į galimybę išjudinti šalies ekonomiką ir griežtai atsisako imtis naujų taupymo priemonių.
Vyriausybė taip pat nori, kad būtų sumažinta Graikiją slegianti milžiniška skola, kuri kovą sudarė 312,7 mlrd. eurų arba 174,7 proc. šalies BVP.
Tarptautiniai skolintojai atmetė virtinę Atėnų pasiūlymų, teigdami, kad šalis turi įgyvendinti tas reformų ir taupymo priemones, kurių iš jos reikalaujama. Graikijos valstybės reikalų ministras ir artimas A.Cipro sąjungininkas Alekos Flambouraris šeštadienį sakė, kad Atėnai pateiks peržiūrėtus pasiūlymus, kurie „pašalina spragą“, tačiau prognozavo, kad Graikijos kreditoriai visgi nebus jais patenkinti, pranešė šalies žiniasklaida.
