„Iš euro zonos, manau, Graikija nepasitrauks todėl, kad tai būtų didžiulė ekonominė ir finansinė griūtis pačiai valstybei. (...) Mes su Graikija praktiškai neturime didelių ir gilesnių ekonominių santykių, mes ten praktiškai nesame investavę nei pirkę daugiau ar mažiau Graikijos vyriausybės vertybinių popierių, taigi, tiesioginės įtakos tikrai praktiškai nepajustume“, – prezidentės spaudos tarnybos išplatintame komentare teigė Dalia Grybauskaitė.
Jos teigimu, Graikijos pasitraukimo iš euro zonos smūgis tarptautinėms rinkoms taip pat būtų nedidelis.
„Visa Graikijos ekonomika sudaro tik apie 1 proc. visos Europos Sąjungos ir 1,8 proc. euro zonos BVP. Jeigu tai būtų įvykę prieš 3-4 metus, tai daugelis dar turėjo prisipirkę Graikijos vertybinių popierių, ir tai galėjo turėti įtakos privatiems ir tarptautiniams instituciniams skolintojams. Dabar manau, kad tai būtų nedidelis sukrėtimas rinkoms, bet didesnės įtakos tikrai neturėtų“, – kalbėjo Lietuvos prezidentė.
D.Grybauskaitė pakartojo, kad Graikijos vyriausybė turi priimti tarptautinių kreditorių reikalaujamus įsipareigojimus, nes šalis yra atsidūrusi ant nemokumo ir bankroto ribos.
Lietuvos prezidentė pirmadienį Briuselyje dalyvauja euro zonos valstybių vadovų susitikime dėl Graikijos skolų krizės.
Neeilinis 19 euro zonos šalių lyderių susitikimas sušauktas po to, kai finansų ministrai praėjusį ketvirtadienį nesugebėjo pasiekti proveržio per jau penkis mėnesius trunkančias derybas tarp Graikijos vyriausybės ir jos kreditorių.
