Tai A.Tsipras pareiškė po to, kai jo vadovaujama vyriausybė pateikė Briuseliui naują reformų planą.
„Kamuolys yra Europos vadovybės pusėje“, – sakė ultrakairiųjų premjeras žurnalistams po pirmadienį skubiai sušaukto euro zonos valstybių viršūnių susitikimo.
„Mūsų pasiūlymai buvo priimti kaip pagrindas institucijų diskusijoms“, – sakė A.Tsipras, turėdamas galvoje Graikijos kreditorius – Europos Komisiją, Europos centrinį banką ir Tarptautinį valiutos fondą.
„Derybos bus tęsiamos dvi artimiausias dienas. Nenorime fragmentuoto susitarimo ribotam laikotarpiui. Norime pilnutinio ir tvaraus sprendinio“, – pabrėžė Graikijos vyriausybės vadovas.
Vengė debatų
Briuselyje susitikę Europos lyderiai pirmadienį kruopščiai vengė opaus klausimo dėl milžiniškos Graikijos skolų naštos restruktūrizavimo, o šiuos debatus pradėti mažiausiai linkusi buvo Vokietija.
„Tai nėra skubus klausimas“, – Vokietijos kanclerė Angela Merkel, pajėgiausios Europos Sąjungos ekonomikos lyderė, pareiškė atsakydama į klausimą dėl Graikijos skolų, kurios sudaro 180 proc. bendrojo vidus produkto. Graikijos finansinio gelbėjimo programos išvarginta Vokietija itin vengė kalbėti apie Atėnų skolas, o po viršūnių susitikimo A.Merkel sakė, kad šis klausimas „nebuvo atvertas debatams“, nors daugelis ekonomistų įsitikinę, kad ta skolų našta yra nepakeliama ir kad šios temos nepavyks apeiti.
Pirmadienį surengtame viršūnių susitikime euro zonos lyderiai tikėjosi pagaliau rasti išeitį, kurią būtų galima galutinai priimti vėliau šią savaitę ir kuri apsaugotų Atėnus nuo bankroto bei tikėtino pasitraukimo iš euro zonos.
Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris, pagrindinis šių derybų tarpininkas, sakė, kad šis susitikimas „nebuvo tinkamas laikas diskutuoti“ apie opų skolų klausimą.
Prancūzija taip pat nebuvo linkusi kelti šios temos – bent jau viešai, susirūpinusi dėl Berlyne galinčio kilti triukšmo, kuris sukeltų pavojų bet kokiam susitarimui su Atėnais.
„Grąžinimo terminų pratęsimas arba skolos restruktūrizavimas – visa tai gali būti tik antroje stadijoje“, – žurnalistams sakė Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as.
„Skolų tema (kol kas) nediskutuojama ... bet būtina pasiųsti signalą, kad ji bus keliama vėliau“, kai bus sudarytas trumpalaikis susitarimas su Atėnais, pridūrė jis.
Sutiko su programa Graikija sutiko su principu, kad būtų pratęsta dabar šaliai taikoma finansinės pagalbos programa, kurios galiojimas baigiasi šį mėnesį, kad Atėnai išvengtų nemokumo ir būtų rastas ilgalaikis skolų krizės sprendinys, pirmadienį pranešė šaltiniai Graikijos vyriausybėje.
„Pirmąkart priimame programos pratęsimą kaip vienintelį kelią į priekį“, – sakė vienas šaltinis, kai euro zonos lyderiai aptarė Graikijos ateitį Europos Sąjungos vieningosios valiutos zonoje, artėjant dabartinės pagalbos programos galutiniam terminui – birželio 30-ajai.
„Nežinome, kiek laiko būtų pratęsta ši programa“, – sakė kitas šaltinis.
Dabartinė pagalbos programa buvo priimta susitarus su ES, Europos centriniu banku (ECB) ir Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) 2012 metais ir dukart pratęsta – pernai gruodį ir šių metų vasarį. Pastarąjį kartą ji buvo pratęsta keturiems mėnesiams iki birželio pabaigos.
Graikija turėjo sutikti su įpareigojimais vykdyti griežtas taupymo priemones mainais į finansinio gelbėjimo išmokas, bet sausį išrinkta premjero Alexis Tsipras kairioji vyriausybė vengė prisiimti sunkių įsipareigojimų mainais į paskutinę 7,2 mlrd. eurų išmoką pagal dabartinę programą.
Atėnai vasarį užsitikrino keturių mėnesių pratęsimą, pažadėję pateikti alternatyvų griežtam taupymui, kurį reikalauja vykdyti skolintojų trejetas, tačiau darbinį paketą pateikė tik pirmadienį, kai euro zonos lyderiai susirinko spręsti, ar Graikija pakankamai nuveikė, kad gautų lėšų.
Negavusi tų pinigų Graikija negalėtų iki birželio 30 dienos gražinti TVF 1,5 mlrd. eurų skolų, todėl šaliai gali tekti paskelbti nemokumą ir chaotiškai pasitraukti iš euro zonos.
