Bankų būklė stabili
Finansų sistemos būklė stabili, spaudos konferencijoje sakė Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. Nors eksportas persiorientuoja iš Rytų į kitas šalis, o BVP augimo prognozės mažinamos, tačiau tai neveikia Lietuvos finansinio sektoriaus būklės.
Vienas žodis apibūdina situaciją – stabilu. Laikai yra dviprasmiški, nes esame veikiami dviejų dalykų – Rytuose viskas važiuoja žemyn, o Vakaruose po truputį viskas atsigauna. Mes esame viduryje ir bandome balansuoti. Kalbant apie bankų sistemą, ji yra stabili. Kapitalo pakankamumo rodiklis per visą sistemą yra didesnis nei 21 proc., šis rodiklis nuolat stiprėja“, – teigė V.Vasiliauskas.
Trijų didžiųjų Lietuvos bankų turto kokybė yra gera, tą įrodo ir Europos Centrinio Banko vertinimas.
Geriausius kapitalo pakankamumo rodiklius turi trys didieji šalies komerciniai bankai – SEB, DNB ir „Swedbank“, o lietuviško kapitalo bankų – Šiaulių, Medicinos bei „Finastos“ – rodikliai yra kiek mažesni.
Tiesa, bankų pelnas pernai sumažėjo šešiais procentais. Pusę viso bankų pelno gavo SEB, o štai Medicinos bankas patyrė nuostolių.
Tačiau pajamos iš paslaugų ir komisinių didėja, nes paslaugos klientams pabrango, pastebėjo V.Vasiliauskas.
Emigrantai perka būstus
NT rinka nekaito, o kainos nesikeitė. Žmonės pernai metų pabaigoje būstus pirko dar lėčiau nei metų pradžioje. Kita vertus, padidėjo būsto pasiūla. Lietuvos bankas nesitiki, kad būsto kainos didės artimiausiu metu.
Beje, emigrantai savotiškai kaitino NT rinką. Apie trečdalis būstų įsigyta už atsiųstas perlaidas, taigi tai rodo, kad emigrantai yra vieni aktyviausių pirkėjų Lietuvoje. Tai rodo Lietuvos banko atliktas tyrimas.
Gyvybės draudimo rinka augo sparčiai, pastebėjo Centrinio banko vadovas. Investicinio gyvybės draudimo rinka augo net 19 proc. Negyvybės draudimo rinka kol kas rodo minimalų augimą.
Rizikos finansų sistemai
Lietuvos bankas įvertino galimas rizikas šalies finansų sistemai. 2014 metais didėjo kredito rizika, susijusi su eksportu. Stojant ekonomikai eksporto rinkose, tai veikia ir mūsų šalies eksportą.
Tačiau pagrindinės rizikos išlieka išorėje, paskelbė Lietuvos bankas. Anot jo, šalyje veikiantiems užsienio kapitalo bankams taip pat kyla rizika dėl jų patronuojančių bankų veiklos.
„Jei patronuojantys bankai susidurtų su problemomis, payzdžiui, nekilnojamojo turto burbulo atsiradimas, jo sprogimas, tai galėtų paveikti ir mus, nes įsiskolinimas Skandinavijos šalyse yra tikrai gerokai didesnis nei Lietuvoje ir bet kokie neigiami judesiai galėtų atsiliepti ir Lietuvai“, – sakė V.Vasiliauskas.
Savivaldybių skolos mažėja
Savivaldybės pernelyg daug įsiskolinusios, nors jos ir sumažėjo, pastebėjo V.Vasiliauskas. Įskaitant ir labiausiai prasiskolinusį Vilnių. Tai džiugina Lietuvos banką. Bet čia dar yra ką nuveikti.
Kredito unijų naujos kontrolės taisyklės vis dar kuriamos. Nors dalis unijų jau bankrutavo, tačiau likusių išaugo investicijos į vertybinius popierius. Ketinama naujai įvertinti kredito unijų turtą tam, kad šis sektorius „sveikai vystytųsi“.
Tuo tarpu streso testai komerciniams bankams parodė, kad bankai atlaikytų tam tikrus pokyčius.
„Pagal nepalankiausią scenarijų bankai patirtų apie 600 milijonų eurų“, – dėstė V.Vasiliauskas. Jei kiltų staigi indėlininkų panika, indėliai sumažėtų penkiais procentais, prognozuoja Lietuvos bankas. Įmonių indėliai sumažėtų nuo 10 iki 30 procentų. Reguliatorius mano, kad bankai atlaikytų tokį šoką.
Tiesa, vietinio kapitalo bankams gali tekti didinti kapitalą.
Bankams nežada nusileisti
Nuo birželio 30 dienos įsigalios kapitalo apsaugos rezervas, bus ir naujų pokyčių, kurie griežtins taisykles bankams skolinant. Nuo lapkričio įsigalios nauji Atsakingojo skolinimosi nuostatai, kuriuos jau sukritikavo patys bankai.
Pavyzdžiui, mažinama maksimalios paskolos trukmė, keisis įmokų ir pajamų santykis – žmonėms reikės didesnio pradinio įnašo būsto paskolai gauti.
Bankai jau ėmėsi didinti išgrynimo įkainius. Tačiau V.Vasiliauskas mano, kad bankų vaidmuo čia pernelyg sureikšminimas. V.Vasiliauskas mano, kad nuo birželio įsigaliojo apribojimai kortelių aptarnavimo mokesčiams, taigi yra nustatytos tam tikros lubos.
„Patys įkainiai nepasikeitė, tik sumažinti išgrynimo limitai. Yra alternatyvų tam“, – nemato problemos V.Vasiliauskas.
SEB ir DNB bankai paskelbė nuo liepos apie naujus apribojimus išsigryninant iš bankomatų. Pavyzdžiui, DNB klientams kainuos bet koks išgryninimas.
Lietuvos bankų asociacija jau paskelbė, kad naujos taisyklės gali mažinti galimybes skolinti, tačiau V.Vasiliauskas atmeta kritiką.
„Po mūšio kumščiais nemojuojama, aš esu nustebęs dėl jų reakcijos“, – teigė V.Vasiliauskas.
Bankai, pasak jo, prašaudavo, prognozuodami būsto paskolų aktyvumą. Todėl nesiimdavo skolinti labiau rizikingiems projektams.
Tiesa, V.Vasiliauskas abejoja, ar kredito unijos ateityje taps aktyvios grynųjų pinigų dalyvės.
