„Valdytojų taryba nusprendė palikti Likvidumo pagalbos teikimo (ELA) ... graikų bankams „lubų“ lygį, dėl kurio buvo nuspręsta penktadienį“, – po telekonferencijos paskelbė ECB.
Graikijos banko vadovas Yannis Stournaras tame pačiame pareiškime nurodo, kad jo bankas „imsis visų priemonių, būtinų (siekiant) užtikrinti finansinį stabilumą Graikijos piliečiams šiomis sunkiomis aplinkybėmis“.
Po to, kai Graikijos kairiojo sparno lyderių ir likusios euro zonos dalies derybos Briuselyje šeštadienį piktai nutrūko, Graikija ėmė ristis nemokumo link, kalbant apie jos kreditorius Europos Sąjungą (ES) ir Tarptautinį valiutos fondą (TVF), ir dabar priklauso tik nuo skubios ECB pagalbos.
Laikas pasidarė itin svarbus, kai sunerimę graikai ėmė rikiuotis į eiles prie bankomatų, nuogąstaudami, kad gali būti įvestos kapitalo kontrolės priemonės. Tuo tarpu Graikijos pasitraukimo iš euro zonos „siaubo scenarijus“ pirmadienį ryte turėtų sutrikdyti pasaulines finansų rinkas.
Maža vilčių, kad ECB vadovas Mario Draghi ir valdytojų taryba, kurie turi surengti telekonferenciją, tęs finansinę pagalbą pinigų stokojančiai Graikijai, nes iki šiol ši pagalba buvo grindžiama viltimis, kad Graikija pasieks susitarimą.
„Nėra priežasties duoti daugiau pinigų, – šeštadienį sakė deryboms artimas šaltinis. – ECB rytoj sustabdys ELA (Likvidumo pagalbos teikimą), tai aišku“.
Prancūzijos premjeras Manuelis Vallsas perspėjo dėl „realios“ Graikijos pasitraukimo iš euro zonos grėsmės, jeigu graikai per referendumą kitą savaitgalį balsuos prieš ES finansinės pagalbos pasiūlymus.
Išreiškęs viltį, kad susitarimas su Atėnais „vis dar įmanomas“, jis apie nepriklausomą ECB pasakė: „Aš nemanau, kad jie gali nutraukti gelbėjimo lyną (graikams). Kenčia graikų žmonės.“
Savo ruožtu Austrijos finansų ministras sekmadienį sakė, kad Graikijos pasitraukimas iš euro zonos „atrodo beveik neišvengiamas“ po to, kai Europos Sąjungos (ES) lyderiai atsisakė pratęsti Atėnams žūtbūt reikalingą finansinę pagalbą.
Atsisakymą nulėmė Graikijos premjero Alexio Tsipro netikėtas sprendimas sušaukti referendumą dėl finansinės pagalbos pasiūlymų.
„Graikija yra išimtinai atsakinga už derybų žlugimą“, – interviu Austrijos laikraščiui „Die Presse“ sakė Hansas Jorgas Schellingas.
Jis pridūrė, kad Graikijos pasitraukimas būtų įmanomas tik tuo atveju, jei Graikija gautų kitų narių leidimą.
„Graikija turėtų pateikti prašymą tai padaryti. Kitos ES šalys turėtų pritarti prašymui. Tik tada Graikija galėtų išeiti iš euro zonos“, – sakė jis.
„Pasekmės euro šalims yra toli gražu ne tokios blogos kaip Graikijai. Aišku, kad viena šalis jokiomis aplinkybėmis negali šantažuoti Europos Komisijos ir euro šalių“, – pridūrė H.J.Schellingas.
Jo komentarai pasirodė tokiu metu, kai Europos centrinis bankas turėjo sekmadienį surengti skubų susitikimą, didėjant nuogąstavimams, kad Graikijos bankai kitą savaitę negalės dirbti.
Finansinės pagalbos terminas baigiasi antradienį.
